2016–2017 m. sezoną Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ pradėjo atkakliomis rungtynėmis Atėnuose, kur ilgą laiką kaip lygus kovojo su šeimininkais „Panathinaikos“ krepšininkais. Vis dėlto lemiamomis minutėmis žalgiriečiams pritrūko šalto proto, protingesnių sprendimų ir progų realizavimo – patirtas pralaimėjimas 76:84.
Portalas Krepsinis.net nusprendė išskirti įdomiausius šių rungtynių momentus, o tie, kurie save laiko tikraisiais „Žalgirio“ sirgaliais, kviečiami prisirašyti „Žalgirio“ fanų surašyme, kurį pristato „Utenos alus“.
A.Kavaliauskas prieš Ch.Singletoną
„Žalgiris“ rungtynes pradėjo turėdamas aiškų planą. Tam buvo pasitelktas Antanas Kavaliauskas. Lietuvos vyrų rinktinės „centras“ turėjo atakuoti varžovų vidurio puolėją Chrisą Singletoną, kuris nepasižymi itin gera gynyba šalia krepšio. A.Kavaliauskas buvo vedamas „ant ūselio“ ir žaidė agresyviai prieš savo tiesioginį oponentą. Tai daryti sekėsi neblogai, nes pavyko pelnyti 4 taškus, tačiau planas greitai žlugo, kai jau penktąją minutę A.Kavaliauskas gavo antrąją pražangą.
K.Pangosui atsiradusi erdvė
Sulig septintąja pirmojo kėlinio minute „Panathinaikos“ į aikštelę išleido pagrindinį savo ginklą puolime Ioannį Bourousį ir Nikos Pappą. „Žalgiris“ tam buvo sumaniai pasirengęs ir kauniečių fokusas puolime pasikeitė. Kai aikštelėje buvo nerangus I.Bourousis, „Žalgirio“ atakų organizatorius Kevinas Pangosas gavo kur kas daugiau erdvės metimams po driblingo iš „du prieš du“ situacijų. Su I.Bourousiu, o ne Ch.Singletonu „centro“ pozicijoje graikai nebegalėjo ir keistis ginamaisiais tokiose situacijose. Kanadietis kaipmat pasinaudojo laisve ir dūrė tritaškį, išvedusį „Žalgirį“ į priekį (9:7). Vėliau nerangųjį „Panathinaikos“ lyderį mėgino bausti ir Lukas Lekavičius, ir Leo Westermannas, tačiau jų metimai tikslo nepasiekė.
R.Javtokas tildo kritikus
Kai „Žalgiris“ vasarą pratęsė kontraktą su 36 metų 211 cm ūgio vidurio puolėju Robertu Javtoku, buvo nemažai nepatenkintų. Nuogąstauti priežasčių buvo, nes pats „Žalgirio“ veteranas atrodė labai prastos formos. Vis dėlto rungtynėse su „Panathinaikos“ savo žodį jis tarė. Dar pirmojo kėlinio pabaigoje Augusto Lima niekaip negalėjo susitvarkyti su I.Bourousiu ir Šarūnas Jasikevičius ryžosi graiko priežiūrą patikėti savo „trečiajam centrui“. R.Javtokas žengė į aikštę ir ėmė darbuotis. Veteranas kelis kartus pristabdė I.Bourousį ir įrodė, kad vis dar gali būti labai naudingas žmogus aikštelėje.
B.Motumo energija
Sulig R.Javtoko sėkmingais gynybiniais epizodais prieš I.Bourousį „Žalgiris“ pakilo į spurtą 12:0 ir antrojo kėlinio viduryje vėl atsidūrė priekyje – 25:22. Bene svarbiausia šios atkarpos figūra tapo nuo suolo pakilęs Brockas Motumas, kuris dusyk atkovojo kamuolį puolime ir taip surinko 5 taškus. Jis taip pat terorizavo „Panathinaikos“, išnaudodamas savo greitį atviroje erdvėje – kontratakose. Australas tapo dar vienu atsarginiu „Žalgirio“ žaidėju, kuris šiose rungtynėse buvo labai svarbus faktorius. Rungtynes B.Motumas baigė su 19 taškų, 4 atkovotais kamuoliais puolime ir 19 naudingumo balų. Tai buvo rezultatyviausios australo rungtynės Eurolygoje jo karjeroje – rimtas pareiškimas netolimai ateičiai.
Lekavičius
L.Lekavičius įprasmino tai, ką nori matyti Š.Jasikevičius
Š.Jasikevičius ne kartą sakė, jog nori, kad „Žalgiris“ taptų greita komanda, išnaudojančia kiekvieną progą kontratakoms. Susitikime su „Panathinaikos“ savo greičio potencialą žalgiriečiai demonstravo tada, kai aikštelėje vienu metu buvo trys „Žalgirio“ kontratakų specialistai (jeigu taip galima juos pavadinti) – minėtasis B.Motumas, Edgaras Ulanovas ir L.Lekavičius. Pastarasis darė tai, ko norėjo Š.Jasikevičius – pirmai pasitaikiusiai progai demonstravo agresyvumą pereinant į puolimą ir jam tai daryti sekėsi neblogai. Geriausiai tai įprasminantis momentas – trečiojo kėlinio pradžia, kai L.Lekavičius perėmė kamuolį, o E.Ulanovas užbaigė greitą ataką. Po rungtynių 22 metų 183 cm ūgio atsarginis „Žalgirio“ atakų organizatorius susilaukė ir paties trenerio pagyrų. Š.Jasikevičius pareiškė, kad L.Lekavičius šiuo metu geriau supranta, kaip komanda turi žaisti, nei K.Pangosas.
Neakivaizdi mikrodvikova tarp šių dviejų „Žalgirio“ įžaidėjų buvo vienas įdomiausių rungtynių momentų. Reikėtų pradėti nuo to, kad K.Pangosas ne tik neužaštrindavo žaidimo taip, kaip L.Lekavičius, tačiau ir nedarydavo to, dėl ko buvo nupirktas. „Žalgiriui“ reikia, kad kanadietis išnaudotų savo unikalius gebėjimus atakuoti krepšį iš tolimų distancijų po driblingo, o K.Pangosui sunkiai sekėsi susikurti erdvės metimams, o jei ir susikurdavo, tą erdvę išnaudoti. Per 19 minučių K.Pangosas sukrapštė vos 3 taškus ir pataikė tik 1 metimą iš 7 (0/2 dvit., 1/5 trit.). Be to, jis dar ir suklydo 3 kartus.
Savo ruožtu L.Lekavičius ne tik geriau išnaudodavo progas kontratakoms, tačiau ir baudė „Panathinaikos“ už vieną iš jų rizikų. Atėnų komanda nusprendė suteikti erdvės L.Lekavičiui atakuoti krepšį „du prieš du“ situacijose, nes manė, kad lietuvis nėra geras metikas po driblingo. Jį prižiūrėję gynėjai „Žalgirio“ aukštaūgio užtvarą įveikdavo pro apačią, taip suteikdami daug erdvės L.Lekavičiui mesti iš tolimesnių distancijų. Ir už tai jie buvo baudžiami. L.Lekavičius pataikė 2 tritaškius iš 6 ir 3 dvitaškius iš 7 (dauguma jų buvo iš tolimojo vidutinio nuotolio) – surinko 12 taškų.
Klausimą diskusijai galima kelti dėl paties Š.Jasikevičiaus sprendimo žaisti su L.Lekavičiumi įžaidėjo pozicijoje svarbiausias 7 rungtynių minutes. Galima diskutuoti, ar K.Pangosas nebuvo perlaikytas ant suolo. Galbūt kanadietis būtų iššovęs tada, kada komandai labiausiai reikėjo, nes L.Lekavičius paskutinėmis mačo minutėmis atrodė pavargęs.
Rizikingas presingas
Stebint Š.Jasikevičiaus darbą rungtynėse, negalima nesižavėti trenerio sumanymų įvairove. Vienas tokių nestandartinių ėjimų – staigūs zoninio presingo momentai, kuriais siekiama dviejų dalykų: išmušti nepasiruošusį varžovą iš vėžių (priversti suklysti) bei sudeginti kuo daugiau oponento atakos laiko sekundžių. „Žalgiriui“ nepavyko priversti „Panathinaikos“ suklysti, tačiau kauniečiai ne kartą sudegino beveik trečdalį „Panathinaikos“ atakos laiko, taip priversdami graikus skubėti – atsisakyti pozicinės atakos rengimo deriniu ir rinktis paprasčiausią „du prieš du“ variantą. Vis dėlto zoninis presingas kartu yra ir didžiulė rizika ir tuo žalgiriečiai galėjo labai gerai įsitikinti. Ketvirtajame kėlinyje, kai Artūras Milaknis smeigė svarbų tritaškį ir priartino kauniečius per 2 taškus (67:69), „Žalgiris“ vėl ėmėsi zoninio presingo taktikos, tačiau šį kartą skaudžiai nudegė. B.Motumas paliko savo tiesioginį oponentą Ch.Singletoną visiškai be priežiūros, o pastarasis su I.Bourousiu išnaudojo susikurtą kiekybinę persvarą „du prieš vieną“ – du lengvi taškai ir prarasta galimybė perlaužti rungtynių eigą.
Mobili priekinė linija
Labiausiai nepasiteisinęs Š.Jasikevičiaus sprendimas – žaidimas žema priekine linija svarbiausiu susitikimo momentu. Matydamas, kad P.Jankūnas ir B.Motumas žaidžia labai sėkmingas rungtynes, Š.Jasikevičius ryžosi ketvirtąjį kėlinį pradėti su abiem aukštaūgiais starto penkete. Pirmasis epizodas – susikeitimas ginamaisiais ir B.Motumas atsiduria prieš N.Pappą. Graikas duria tritaškį „į veidą“ (62:59). Antrasis epizodas – dar vienas N.Pappo dūris identiškoje situacijoje (65:59). Trečiasis epizodas – klaida gynyboje ir „Panathinaikos“ susigrąžina 5 taškų pranašumą (67:62). Ketvirtasis epizodas – B.Motumas neatsitveria Ch.Singletono ir leidžia pastarajam atkovoti kamuolį po netaiklaus komandos draugo baudos metimo (69:62). Tada australas buvo sodinamas ant suolo ir Š.Jasikevičius išleido tikrą vidurio puolėją A.Kavaliauską. „Žalgiris“ dviem atakomis pasivijo varžovus iki vieno metimo ribos (67:69), tačiau tada vėl surizikavo jau minėtuoju zoniniu spaudimu.
Trečiasis eksperimentas – N.Calatheso nervų išbandymas
Trečiasis ir įdomiausias Š.Jasikevičiaus eksperimentas rungtynėse su „Panathinaikos“ – sumanymas pritaikyti vadinamąją „Hack-a-Shaq“ taktiką prieš Nicką Calathesą. 2011–2012 m. sezone Š.Jasikevičius buvo N.Calatheso komandos draugu „Panathinaikos“ ekipoje. Akivaizdu, kad jis savo buvusį bendraklubį pažįsta labai gerai. Lemiamomis rungtynių akimirkomis Šaras liepė savo žaidėjas specialiai pražangomis stabdyti graiką ir versti jį mesti baudų metimus. Galima sakyti, kad ši taktika pasiteisino, nes tris kartus prie baudų metimo linijos stojęs N.Calathesas pataikė tik kas antrą baudų metimą – viso pelnė 3 taškus. Tačiau apčiuopiamos naudos iš to išpešti nepavyko, nes patys žalgiriečiai nesugebėjo susikurti patogių progų metimams ir sumažinti deficito.
Norėdami komentuoti prisijunkite.