Dažnai pasigirsta istorijų, kaip karjerą baigę Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žaidėjai nesugeba sustyguoti savo finansų ir netrukus bankrutuoja.
Oklahomos „Thunder“ artėjantį sezoną veikiausiai išleis rekordinę pinigų sumą. Vos prieš tris dienas prasidėjus laisvųjų agentų rinkai, „Thunder“ jau dabar yra pasirašiusi kontraktų už 170 milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių. Maža to, „algų kepurė“ artėjantį sezoną sieks vos 101 milijoną JAV dolerių,...
Kiekvienam krepšininkui pasirašius naują kontraktą su Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) ekipa iškart yra paviešinamos sutarties detalės – jo trukmė ir vertė. Skaičiau šiose kontraktuose atrodo įspūdingi, bet kaip visi žinome, algos „ant popieriaus“ ir „į rankas“ visada gerokai skiriasi.
Pinigai Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) liejasi laisvai ir į visas puses. Šiemet grandioziškai išaugę krepšininkų atlyginimai ir toliau nenustos kilti. Dar praėjusį sezoną komandoms nustatyta „algų kepurė“ buvo 70 milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), šiemet ji kilstelėta iki 94,1 milijono JAV dolerių,...
Prieš trejus metus Ispanijoje įvykęs pasaulio čempionatas nebuvo toks skaidrus, koks galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Turnyrui organizuoti skirti milijonai eurų galėjo būti panaudoti neteisėtai. Visa Ispanijos krepšinio federacija ir tuometinis jos prezidentas Jose Luizas Saezas yra tiriami dėl netinkamo lėšų skir...
Panašu, kad po pirmojo nesėkmingo bandymo savo turnyrą sustiprinti geriausiomis Europos komandomis FIBA nenuleidžia rankų.
Šeštadienį Turkijos žiniasklaidoje pasirodžiusi naujiena apie Stambulo „Fenerbahce Ulker“ pagrindinio rėmėjo praradimą nebuvo visiškai tiksli. Informacija teigė, kad bendrovė „Ulker“ nutrauks nuo 2006 metų besitęsusį rėmimą ir taip klubas praras daugiau kaip 20 milijonų eurų per sezoną.
AB „Kauno energija“ nusprendė skirti 1 mln. Lt paramą viešajai įstaigai „Žalgirio“ krepšinio centrui. Parama bus įtraukta į bendrovės audituotos veiklos pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, pranešta per biržą.
Šiais laikais surengti savo šalyje prestižinį sporto turnyrą – ne tik garbė, bet ir didelė finansinė nauda. Nebijoma milžiniškų investicijų į infrastruktūrą, nes neabejojama, kad skirtos lėšos tikrai atsipirks. Sunku patikėti, tačiau panaši situacija buvo ir tarpukario metais, kai pinigai ir krepšinis dar nebuvo taip tampriai susiję kaip šiandien. Lietuva iškovojo teisę 1939 m. organizuoti Europos čempionatą, tačiau tinkamos varžyboms salės nebuvo. Kauno sporto halės statyba kainavo tuomet milžiniškus 400 tūkst. litų! Dar neužbaigus statyti, buvo pradėti pardavinėti bilietai ir per savaitę visų sėdimų vietų bilietai buvo parduoti. Nedaug liko ir stovimų vietų. Buvo paskaičiuota, kad dar neprasidėjus turnyrui už bilietus buvo surinkta beveik 400 tūkst. litų.