„Na, reikia dar vieną“, – besibaigiant treniruotei „Gradski Vrt“ arenoje Osijeke Rokas Giedraitis šūktelėjo Deividui Gailiui, smaigsčiusiam tolimus metimus. Jų Lietuvos rinktinei prireiks vakaro rungtynėse su Kroatijos rinktine. „Tikrai negalvojame apie tai, kad viena pergalė šiame „lange“ mums bus gerai“, – prieš mačą...
Lietuvos rinktinė į kovą su kroatais penktadienį stos neturėdama nė vieno Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žaidėjo. Tuo tarpu varžovų gretose bus ir Bojanas Bogdanovičius su Dario Šaričiumi, ir kojas pajėgiausioje planetos lygoje apšylantis Ivica Zubacas bei Ante Žižičius.
Osijekas – ketvirtas pagal dydį Kroatijos miestas. Tačiau jame vaikštinėjant bent keliais šimtais metrų toliau nuo centro, tai pasakyti jau tampa sunku. Mažas, jaukus ir šeimyniškas miestelis, kuriame dažniau pamatysi dviratį nei automobilį – toks įspūdis gali susidaryti apie Kroatijos rytuose įsikūrusį Osijeką.
1939 m. Europos čempionate atkrintamosios varžybos nebuvo žaidžiamos. Jau prieš pirmąsiasias rungtynes tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo kalbama, kad šiame mače ir spręsis aukso medalio laimėtojas, nes retas kas tikėjosi, jog kitoms turnyro komandoms pavyks įveikti vieną iš šių ekipų. Rungtynių pabaiga susiklostė itin dramatiškai. Likus žaisti keliolikai sekundžių latviai pirmavo 36:35. Lietuvių aukštaūgis P.Lubinas atsidūrė patogioje padėtyje ir kuo skubiau pradėjo raginti komandos draugus perduoti jam kamuolį. Amerikos lietuvis, lemiamu momentu atsidūręs laisvas prie pat krepšio, taip susijaudino, jog pamiršo lietuvių kalbą ir kamuolio ėmė prašyti anglų kalba, kurią suprato vos keletas komandos žaidėjų. Laimei, kamuolys tuo metu buvo puikiai angliškai kalbėjusio A.Andrulio rankose, kuris linktelėjo galva ir perdavė kamuolį. P.Lubinas Lietuvai pelnė pergalingus auksinius taškus.