Lietuvos vyrų rinktinės startas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse virto sudėtingu egzaminu, kurio Jono Kazlausko auklėtiniai neišlaikė.
Tomo Pačėso didysis planas žlunga. Tris mėnesius Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) užkariavimą planavę Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
1939 m. Europos čempionate atkrintamosios varžybos nebuvo žaidžiamos. Jau prieš pirmąsiasias rungtynes tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo kalbama, kad šiame mače ir spręsis aukso medalio laimėtojas, nes retas kas tikėjosi, jog kitoms turnyro komandoms pavyks įveikti vieną iš šių ekipų. Rungtynių pabaiga susiklostė itin dramatiškai. Likus žaisti keliolikai sekundžių latviai pirmavo 36:35. Lietuvių aukštaūgis P.Lubinas atsidūrė patogioje padėtyje ir kuo skubiau pradėjo raginti komandos draugus perduoti jam kamuolį. Amerikos lietuvis, lemiamu momentu atsidūręs laisvas prie pat krepšio, taip susijaudino, jog pamiršo lietuvių kalbą ir kamuolio ėmė prašyti anglų kalba, kurią suprato vos keletas komandos žaidėjų. Laimei, kamuolys tuo metu buvo puikiai angliškai kalbėjusio A.Andrulio rankose, kuris linktelėjo galva ir perdavė kamuolį. P.Lubinas Lietuvai pelnė pergalingus auksinius taškus.