Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinė namo iš Europos čempionato grįš su sidabro medaliais, nes finale neatsilaikė prieš Prancūzijos bendraamžius. Kaip pagrindinį nesėkmės faktorių Lietuvos rinktinės atstovai įvardino Franką Ntilikiną, pelniusį 31 tašką ir tapusį finalo MVP.
Lietuvos aštuoniolikmečiai fantastiška pergale iškovojo bilietą į Europos čempionato pusfinalį. Arno Veličkos šūvis išplėšė fantastišką pergalę prieš Rusijos bendraamžius. Po mačo A.Velička buvo apimtas emocijų ir trūko žodžių, tačiau jo komandos draugas, rezultatyviausias mačo žaidėjas (23 tšk., 13 atk. kam.
1939 m. Europos auksą latviai lietuviams, galim sakyti, padovanojo per savo žioplumą. Turnyro favoritų tarpusavio rungtynėse, kuriose praktiškai sprendėsi aukso medalio laimėtojas, latviai likus žaisti vos keliolikai sekundžių pirmavo 36:35. Kamuolį turėjo latvis Arenas, jis žiūrėjo į teisėjų stalelį ir laukė finalinio signalo. Latvių treneris Baumanas atsistojęs šaukė “Laikas!, laikas!”. Salėje buvo neapsakomas triukšmas. Arenas ir suprato, kad rungtynių laikas jau baigėsi ir didelio džiaugsmo pagautas metė kamuolį aukštyn, į lietuvių krepšio pusę. Lietuvis A.Andrulis pagavo kamuolį, jį perdavė po krepšiu stovėjusiam P.Lubinui, kurio metimas buvo taiklus. Teisėjai taškus įskaitė ir pergalė atiteko Lietuvai. Tokia rungtynių baigtis sutirštino Lietuvos ir Latvijos sporto organizacijų santykius. Įtampa jau buvo pasireiškusi 1937 m., kai po Europos čempionato Rygoje čempionai lietuviai viešbutyje pamiršo Latvijos Prezidento dovaną – sidabrinę lėkštę…