Jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal ir nukeliauti į Lietuvą lygiai prieš aštuoniolika metų, kiekvienas gatvėje sutiktas krepšinio gerbėjas pasakytų, ką veiks vakare. Būtent 1999-ųjų metų balandžio 22-ąją visa Lietuva prilipusi prie televizoriaus ekranų stebėjo Kauno „Žalgirio“ krepšininkų triumfą Eurolygos final...
Čekas Jiri Zidekas 1998–2000 metais vilkėjo Kauno „Žalgirio“ aprangą ir su šia komanda tapo Eurolygos čempionu. Aukštaūgis tikrai ką turi prisiminti iš šio laikotarpio ir kartu su Eurolygos filmavimo grupe sugrįžo į Kauno sporto halę, kur pasiekė tiek daug skambių pergalių. „Būnant čia, mane apima daug emocijų.
Tyusas Edney – buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas, kurį jaunesnės kartos sirgaliai ko gero pamena sunkiai, tačiau vyresni – puikiai atsimena iki šiol.
1999 metai Kauno „Žalgirio“ komandos istorijoje įrašyti didžiausiomis raidėmis. Prieš 17 metų laikinosios sostinės komanda aukštyn kėlė skambiausią trofėjų klubo istorijoje – Eurolygos čempionų taurę.
1939 m. Europos auksą latviai lietuviams, galim sakyti, padovanojo per savo žioplumą. Turnyro favoritų tarpusavio rungtynėse, kuriose praktiškai sprendėsi aukso medalio laimėtojas, latviai likus žaisti vos keliolikai sekundžių pirmavo 36:35. Kamuolį turėjo latvis Arenas, jis žiūrėjo į teisėjų stalelį ir laukė finalinio signalo. Latvių treneris Baumanas atsistojęs šaukė “Laikas!, laikas!”. Salėje buvo neapsakomas triukšmas. Arenas ir suprato, kad rungtynių laikas jau baigėsi ir didelio džiaugsmo pagautas metė kamuolį aukštyn, į lietuvių krepšio pusę. Lietuvis A.Andrulis pagavo kamuolį, jį perdavė po krepšiu stovėjusiam P.Lubinui, kurio metimas buvo taiklus. Teisėjai taškus įskaitė ir pergalė atiteko Lietuvai. Tokia rungtynių baigtis sutirštino Lietuvos ir Latvijos sporto organizacijų santykius. Įtampa jau buvo pasireiškusi 1937 m., kai po Europos čempionato Rygoje čempionai lietuviai viešbutyje pamiršo Latvijos Prezidento dovaną – sidabrinę lėkštę…