„Ar žinote, kad?“: „Auksinio berniuko“ istorija: karjeros Zenitas
antra dalis (14)Portalas Krepsinis.net ir rubrika „Ar žinote, kad?“ tęsia specialų straipsnių ciklą Šarūno Jasikevičiaus karjerai prisiminti. Antrojoje dalyje – pasakojimas apie geriausius Šaro karjeros metus „Barcelona“, „Maccabi“ komandoje bei Lietuvos rinktinėje.
Pirma dalis: „Ar žinote, kad?“: „Auksinio berniuko“ istorija: pradžia
Kai 1999–2000 m. Š.Jasikevičius debiutiniame sezone Eurolygoje varė į neviltį Liublianos „Union Olimpija“ varžovus, „Barcelona“ klubo vadovai nusprendė nepagailėti lietuviui solidžios pinigų sumos ir pateikė jam pasiūlymą, kurio atsisakyti buvo tiesiog neįmanoma.
Tada tuometinis Š.Jasikevičiaus treneris „Union Olimpija“ komandoje Zmago Sagadinas Šarui pasakė: „Tu privalai priimti šį pasiūlymą. Tai galimybė, gyvenime pasitaikanti tik kartą.“
Sidnėjaus olimpiadoje amerikiečių širdis į kulnus gramzdinęs Šaras Barselonoje prisijungė prie Artūro Karnišovo. Katalonai pamažu ėmė lipdyti čempionišką komandą.
„Prisimenu, kai man atėjus į „Barcelona“, iš jaunimo komandos prie mūsų prisijungė Juanas Carlosas Navarro ir Pau Gasolis. Tuo metu jie buvo niekas. Prabėgus tiek metų ir jiems iškovojus daugybę titulų, jie vis tiek išliko tokie patys, kaip ir prieš dvylika metų“, – prisiminė Šarūnas.
Pirmajame sezone Ispanijoje Š.Jasikevičių ėmė kamuoti įvairios smulkios traumos. 2000–2001 m. sezone Eurolygoje jis sužaidė vos devynerias rungtynes, o „Barcelona“ pasirodymą baigė „Top 16“ etape serijos rezultatu 0:2 neprilygusi Trevizo „Benetton“.
Ambicinga Barselonos komanda, kurioje pirmaisiais smuikais grojo lietuviškasis tandemas, už nesėkmę Eurolygoje atsigriebė vietiniame fronte. „Barcelona“ kėlė Ispanijos „Karaliaus taurę“, o vėliau serijos rezultatu 3:0 Ispanijos pirmenybių finale nepaliko vilčių amžiniems varžovams Madrido „Real“. Sezono metu 13,9 taško vidutiniškai pasižymėjęs Š.Jasikevičius atkrintamųjų varžybų metu tapo tikru „Barcelona“ lyderiu, vidutiniškai rinkusiu 16,2 taško vidurkį.
Po blankaus 2001 m. Europos čempionato, kuriame Lietuvos rinktinė patyrė itin skaudų pralaimėjimą latviams ir liko dvylikta, Š.Jasikevičius tikėjosi vėl patirti saldų pergalių skonį 2001–2002 m. sezone Ispanijoje. Tačiau jam ir „Barcelona“ komandai sezonas tapo ilgu košmaru.
Eurolygoje „Barcelona“ pritrūko pergalės, kad perliptų „Top 16“ etapo slenkstį, o Ispanijos taurės finalas baigėsi apmaudžia nesėkme dviejų taškų skirtumu Vitorijos „TAU Ceramica“ krepšininkams. Ispanijos pirmenybių reguliariajame sezone pirmąją vietą užėmę katalonai pusfinalyje dar kartą turėjo pripažinti „TAU Ceramica“ pranašumą, seriją pralaimėję 1:3. Klubas nusprendė imtis rimtų permainų.
2002–2003 m. sezono pradžioje prie „Barcelona“ vairo stojo Svetislavas Pešičius, kartu su savimi į Kataloniją atsivežęs legendinį Dejaną Bodiroga bei Gregorą Fučka. Sulig kiekvienomis rungtynėmis katalonai ėmė jausti, kad šis sezonas gali tapti ypatingu. Barselonos miestas organizavo Eurolygos finalo ketvertą. Miesto klubas krepšinio gerbėjų nenuvylė. Pirma vieta Eurolygos reguliariajame sezone ir vos su viena nesėkme įveiktas „Top 16“ etapas pusfinalyje suvedė katalonus su Maskvos CSKA ir Dariumi Songaila.
Tą vakarą Š.Jasikevičiaus rankos drebėjo. Lietuvis realizavo vos vieną dvitaškį iš penkių ir vieną tolimą metimą iš septynių bandymų. Paskutinėmis ketvirtojo kėlinio akimirkomis Šaras pataikė itin svarbų metimą, išvedusį Barselonos komandą į priekį, o D.Bodiroga ir J.C.Navarro netrukus padėjo šeimininkams įgyti apčiuopiamą pranašumą ir triumfuoti rezultatu 76:71.
„Tai buvo labai sudėtingas mačas. Žinojome, kad Ivkovičiaus vadovaujama CSKA žais kietą gynybinį krepšinį. Su tokiu pačiu nusiteikimu turime žaisti ir finalą“, – tada po pusfinalio mačo kalbėjo Š.Jasikevičius.
„Barcelona“ į finalą žengė kaip į gyvybės arba mirties mūšį. Tačiau taip pat sudėtingai kaip pusfinalyje, finale sekėsi ir Šarūnui. Po trijų kėlinių „Barca“ pirmavo 7 taškais (55:48), o Š.Jasikevičius iki tol pasižymėjo netaikliais metimais ir klaidomis. Lemiamą ketvirtį Tyuso Edney ir Deniso Marconato vedina „Benetton“ pradėjo spurtu 4:0 (52:55). Tačiau tada Š.Jasikevičius prabilo – įsūdė tolimą metimą, vėliau tą pakartojo D.Bodiroga ir J.C.Navarro. „Barcelona“ atitrūko ir, prasidėjus paskutinei svarbiausio klubo istorijoje mačo minutei, „Palau Sant Jordi“ arena kraustėsi iš proto.
Nuaidėjo finalinė rungtynių sirena ir vos per keletą akimirkų įkaitusią aikštelę užtvindė triumfo apakinta mėlynai–raudona minia. „Barcelona“ pirmą kartą klubo istorijoje – Eurolygos čempionė.
„Aš esu nepaprastai laimingas. Tai yra geriausia mano gyvenimo diena“, – emocijų netvardė Šaras.
Tą sezoną „Barcelona“ laimėjo viską, ką įmanoma. Ispanijos pirmenybių finale katalonai 3:0 nepaliko vilčių „Valencia“, o Š.Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu finalo serijos krepšininku.
Deja, to buvo maža, kad sezonui pasibaigus, naujasis „Barcelona“ klubo prezidentas Joanas Laporta pateiktų lietuviui pasiūlymą pratęsti kontraktą. Prie šio sprendimo prisidėjo ir komandai vadovavęs S.Pešičius.
„Buvo gaila, kai treneris nepanoro manęs išlaikyti komandoje. Barseloną palikau su skausmu“, – prisiminė Šaras.
Istorinis Europos čempionatas Švedijoje
„Į Europos pirmenybes atvykau ir liūdnas, ir užsivedęs, – vėliau pripažino Š.Jasikevičius. – Tą vasarą patyriau daug emocijų, manau, tai viena sunkiausių vasarų mano karjeroje. Aš pats labai norėjau žaisti Barselonoje, tačiau treneris Svetislavas Pešičius nenorėjo, kad likčiau. Buvau piktas ir džiaugiuosi, kad viską pavyko paversti į pozityvius dalykus su Lietuvos rinktine.“
Taip, tai, ko gero, buvo pozityviausia Lietuvos rinktinės vasara šalies krepšinio istorijoje.
Pirmuoju Lietuvos rinktinės išbandymu čempionate tapo latviai. Lietuviai troško atsirevanšuoti „broliukams“ už skaudžią nesėkmę 2001 m. Europos pirmenybėse. Kaimynių mačas tapo tikru krepšinio spektakliu.
„Pamenu tose rungtynėse tritaškį nuo lentos pataikė Arvydas Macijauskas. Vėliau teko per karjerą pamatyti tokių metimų, tačiau, aišku, maloniau kai tokį įmeta tavo komandos draugas, o ne tau per rungtynes“, – Š.Jasikevičius iki šiol liko sužavėtas įspūdingu A.Macijausko pasirodymu, kuris išplėšė Lietuvos rinktinei pergalę prieš Latviją rezultatu 92:91. Šaras tada prisidėjo 20 taškų ir net 8 rezultatyviais perdavimais.
Paskutinėse grupės rungtynėse iš žaidimo „išjungę“ Vokietijos rinktinės lyderį Dirką Nowitzki, lietuviai ketvirtfinalyje susitiko su Senojo žemyno čempionų titulą gynusia Serbijos ir Juodkalnijos komanda. Grubiame, tačiau rezultatyviame mūšyje pranašesni buvo geltonai–žali. Be Predrago Stojakovičiaus turėję verstis serbai neprilygo lietuviams – pralaimėjo 82:98. Tą vakarą gimtadienį šventęs Ramūnas Šiškauskas įsūdė 27 taškus, o Š.Jasikevičius surinko įspūdingą dvigubą dublį – pelnė 21 tašką ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų.
Čempionato pusfinalyje laukė intriguojanti Šaro ir Prancūzijos rinktinės žvaigždės Tony Parkerio mikrodvikova. Iki tol kietai ir puikiai gynyboje rungtyniavę prancūzai supančiojo Rusijos, Italijos ir Slovėnijos komandas, tačiau lietuviai jiems tapo neįkandamu riešutu.
Likus žaisti 3 minutes, mėlynieji turėjo 5 taškų pranašumą (70:65). Tačiau tada sužibo iki tol blankiai rungtyniavusio R.Šiškausko žvaigždė. Puolėjas ėmėsi iniciatyvos, o Lietuvos rinktinė pakilo į lemiamą šturmą 9:0, palikdama prancūzus už nugarų ir iškovodama teisę kautis dėl Europos čempionato aukso medalių.
Po dramatiško mūšio su Prancūzija Š.Jasikevičius prakalbo apie nuovargį: „Sunku žaisti su kietai rungtyniavusiais prancūzais. Nežinau kodėl, bet šį kartą jaučiausi ypač pavargęs fiziškai.“
Nuovargį tada išsklaidė kunkuliuojantis adrenalinas. Europos čempionato finalas Lietuvoje kėlė milžinišką ažiotažą, į Stokholmą palaikyti geriausių šalies krepšininkų atvyko tuometinis Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas bei Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Iššūkio nepabūgę lietuviai nuo pirmųjų istorinio mačo akimirkų drąsiai kontroliavo situaciją aikštelėje. Ispanijos rinktinės žvaigždę Pau Gasolį privertę sunkiai arti puolime Lietuvos rinktinės aukštaūgiai daug prisidėjo prie puikaus komandos žaidimo pirmuosius tris kėlinius – 62:48.
Tačiau prasidėjus lemiamam ketvirčiui, lietuvius „guldė“ asmeninės pražangos – aikštelę paliko Mindaugas Žukauskas, A.Macijauskas, Saulius Štombergas, Darius Songaila ir Eurelijus Žukauskas. Atsarginiai krepšininkai užtikrintai perėmė žaidimo vadžias iš rinktinės vedlių ir, kartu su Š.Jasikevičiumi bei R.Šiškausku priešakyje, iškovojo Lietuvai istorinę pergalę, aukso raidėmis įrašytą šalies sporto metraščiuose.
„Prireiks laiko, kol suprasime, kas šiandien įvyko. Esu laimingas ir dėl savo komandos draugų, trenerių kolektyvo, ir dėl visos šalies. Daugiatūkstantinė Lietuvos sirgalių minia pastumdavo mus, kai būdavo sunku. Nepaisant sunkios pergalės prieš latvius, vis labiau jautėme aistruolių paramą, – iškart po istorinio triumfo emocijomis dalinosi Šaras, o vėliau pripažino. – Tai yra mano karjeros pergalė numeris vienas. Juk tai auksas, ir tai yra aukso medalis atstovaujant savo valstybei.“
„Auksiniai“ metai Tel Avive
Artėjant 2003 m. Europos krepšinio čempionatui Š.Jasikevičius, galiausiai, rado naują karjeros stotelę, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, tapo jo karjeros Zenitu.
Šaras pasirašė vienerių metų 600 tūkstančių JAV dolerių vertės sutartį su Tel Avivo „Maccabi“ klubu ir tapo paskutine įspūdingo startinio penketo, kurį sudarė geriausias dešimtmečio Eurolygos legionierius Anthony Parkeris, vienas geriausių visų laikų Europos vidurio puolėjų Nikola Vujčičius, itin atletiškas aukštaūgis Maceo Bastonas bei šaltakraujis snaiperis Talas Buršteinas.
„Kai gavau „Maccabi“ pasiūlymą, supratau, kad tai yra nuostabi galimybė. Ši komanda turėjo puikių vietinių žaidėjų, jiems pavyko pratęsti sutartį su Nikola Vujčičiumi, jie taip pat pasipildė Maceo Bastonu ir Anthony Parkeriu. Buvo aišku, kad ši komanda bus labai pajėgi. Tai buvo viena tų situacijų, kai jaučiau, kad čia galiu nuveikti kažką ypatingo, – prisiminė Šarūnas. – Tai buvo ne tik krepšinio komanda. Istoriškai „Maccabi“ buvo elitinis klubas Europoje su įspūdinga praeitimi. Ši ekipa žaidžia šalyje, kur krepšinis mylimas ne mažiau nei Lietuvoje. Atmosfera „Nokia“ arenoje yra tiesiog su niekuo nesulyginama.“
„Maccabi“ žvaigždynui susigroti daug laiko neprireikė. 2003–2004 m. Eurolygos reguliariajame sezone Pini Gershono vadovaujamas sąstatas nuskynė 11 pergalių ir patyrė 3 nesėkmes. „Top 16“ etape likimas Š.Jasikevičiaus komandą suvedė su pakilimą išgyvenusiu Kauno „Žalgiriu“.
Pirmoji Š.Jasikevičiaus akistata su klubu, kuriame jis pradėjo kelią į profesionalų krepšinį, baigėsi „Žalgirio“ pergale 78:70.
„Jūs tarsi ereliai – apšokote, apibėgote, apstumdėte mus, – po mačo Mindaugui Timinskui sakė Šaras, o vėliau žiniasklaidai pridūrė. – Dabartinė Kauno komanda yra geriausia nuo tų laikų, kai laimėjo Eurolygą. „Žalgiris“ bus vienas iš favoritų laimėti Eurolygą. Aikštėje tikrai neatrodo, kad Sabui tiek metų. Aišku, kad jis – „Žalgirio“ figūra numeris vienas. Prasiverži į baudos aikštelę, o ten stovi iškėlęs rankas toks žmogus, kad net krepšio nematyti.“
Galiausiai, „Žalgirio“ ir „Maccabi“ likimas Eurolygoje sprendėsi rungtynėmis Tel Avive. Abi komandos surėmė ginklus dėl vienintelio kelialapio į finalo ketvertą.
Pilnutėlę „Nokia“ areną nuklojusi „geltonųjų“ minia stebėjo krepšinio spektaklį, kuris jų mintyse įstrigo visam gyvenimui.
Atkaklios rungtynės pasiekė atomazgą. Likus rungtyniauti 11 sekundžių, „Žalgiris“ turėjo 5 taškų pranašumą. Atrodė, kad „Maccabi“ krepšininkams ir jų lyderiui Š.Jasikevičiui sezonas netrukus bus baigtas. Šaras pažeidė taisykles prieš Giedrių Gustą ir paliko aikštelę dėl išnaudoto pražangų limito: „Palikdamas aikštę padaviau Sireikai ranką ir pasveikinau su pergale. Maniau, kad viskas prarasta.“
Tačiau tą vakarą krepšinio Dievai turėjo kitų planų. Likus žaisti 2,2 sekundės, „Žalgiris“ pirmavo 94:91, o prie baudų metimo linijos stojo G.Gustas. Krepšininkas nepataikė pirmojo baudos metimo, o mesdamas antrąjį, išgirdo arbitro švilpuką – per anksti į baudos aikštelę įžengė Tanoka Beardas. „Maccabi“ atiteko galimybė sukurti stebuklą.
Per visą aikštelę praskriejęs perdavimas atsidūrė „Maccabi“ veterano Derrecko Sharpo rankose. Keletas kamuolio pamušimų į žemę ir istorinis metimas, kuris vėliau buvo pripažintas įspūdingiausiu Eurolygos lemiamu šūviu. Kamuolys skrodžia tinklelį, aidi sirena, o „Nokia“ arenoje susirinkusių „Maccabi“ sirgalių skruostais pabyra ašaros. „Izraelyje tai buvo laimės ašaros“, – vėliau sakė Šaras.
Pratęsimo metu „Maccabi“ galutinai palaužė sužlugdytus ir be A.Sabonio turėjusius rungtyniauti žalgiriečius, o Eurolygos finaliniame ketverte Tel Avive „bangą pagavę“ „geltonieji“ pusfinalyje įveikė CSKA, o finale nušlavė Bolonijos „Skipper“.
Šaras antrą kartą tapo Eurolygos čempionu, Eurolygoje vidutiniškai rinkęs po 16 taškų ir atlikęs 4,8 rezultatyvaus perdavimo.
Antrasis „Maccabi“ sezonas Š.Jasikevičiui ir „auksinei“ komandai buvo ne mažiau sėkmingas. Užėmę pirmąją vietą Eurolygos reguliariojo sezono B grupėje – 10 pergalių ir 4 pralaimėjimai, nuo „Top 16“ etapo „Maccabi“ be pralaimėjimų nužygiavo iki pat Eurolygos nugalėtojų pakylos.
„Auksiniu berniuku“ pramintas Šaras išliko svarbiausia „Maccabi“ figūra, kuri stygavo uraganinį šios istorinės komandos žaidimą. Lietuvis pirmą kartą karjeroje buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos finalo krepšininku, trečią kartą tapo Eurolygos čempionu.
Per dvejus metus Izraelyje Šaras dukart laimėjo Eurolygą, kartą buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju, dukart buvo išrinktas į simbolinį geriausių Eurolygos krepšininkų penketuką, dukart tapo Izraelio pirmenybių ir taurės laimėtoju.
Šaras sunaikina Ameriką
Po įspūdingo pirmojo sezono Izraelyje Š.Jasikevičius vėl apsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius. Lietuviai Atėnų olimpinėse žaidynėse tikėjosi pratęsti bronzinę tradiciją iškovoti ketvirtąjį bronzos medalių komplektą ketvirtoje olimpiadoje iš eilės.
Nepaisant nesėkmės pusfinalyje italams, istorinės Š.Jasikevičiaus 69 sekundės paliko ryškų pėdsaką šalies krepšinio metraščiuose. Šaras Atėnuose gavo progą atsirevanšuoti rinktinei, kuriai apkirpti sparnus 2000 m. olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje pritrūko vieno tikslaus metimo. Grupės varžybose lietuviai dar kartą stojo akis į akį su amerikiečiais.
Dar prieš Atėnų olimpiadą buvo svarstoma, ar JAV „Svajonių komanda“ taip ir liks nenugalėta, tačiau žymus Rusijos krepšinio specialistas Aleksandras Gomelskis tada kalbėjo, kad pagrindinė pretendentė nuversti JAV rinktinę nuo sosto yra būtent Lietuva. Iki tol Lietuvos ir JAV rinktinės buvo susitikusios keturis kartus, o visas pergales šventė amerikiečiai. Arčiausiai tikslo lietuviai buvo Sidnėjaus olimpiadoje, kurioje tik per plauką pusfinalyje 83:85 nusileido JAV krepšininkams.
37 minutes istoriniame mače Lietuvos rinktinės krepšininkai mynė Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždėms ant kulnų, kol galiausiai, prabilo Šaras.
Iš pradžių pašokdinęs Lamarą Odomą Š.Jasikevičius pelnė tris taškus su pražanga ir realizavo baudos metimą. Jau kitoje atakoje Šaras beveik iš tos pačios vietos pataikė dar vieną tritaškį, o netrukus, po tobulai išpildyto derinio „du prieš du“, išlindęs iš už E.Žukausko užtvaros, Š.Jasikevičius smeigė dar vieną tolimą bombą į JAV rinktinės krepšį.
Lietuvis, po nesėkmingos varžovų atakos, pridėjo dar du taiklius baudų metimus ir, pelnęs 12 taškų per 69 sekundes, padidino lietuvių persvarą iki 6 taškų. Nors JAV rinktinė nepasidavė, o po taiklaus Richardo Jeffersono tritaškio buvo priartėjusi iki trijų taškų, tačiau rungtynių pabaigoje amerikiečiai nepataikė, o kamuolį atkovojęs S.Štombergas ir vieną baudos metimą įmetęs R.Šiškauskas sudaužė paskutinius JAV žvaigždžių vilčių likučius.
Kitą dieną po rungtynių, Lietuvos rinktinei liaupsių negailėjo ne tik mūsų šalies žiniasklaida, tačiau ir Amerikos. Čikagoje leidžiamas dienraštis „Chicago Tribune“ pažymėjo skambų faktą: „Š.Jasikevičius pelnė 28 taškus.. Tiek pat, kiek A.Iversonas, L.Jamesas, Sh.Marionas, S.Marbury ir D.Wade'as kartu sudėjus.“
„Ar tai tas pats Šarūnas, kuris kažkada žaidė „Golden State Warriors“? Ne. Tai tas Šarūnas, kurį NBA komandos laikė lėtu, storu baltaodžiu, kuriam nėra vietos pajėgiausioje krepšinio lygoje“, – tokiais žodžiais po pirmosios Lietuvos rinktinės pergalės prieš JAV rinktinę šalies istorijoje mirgėjo Amerikos žiniasklaida.
Deja, kovą dėl medalių Atėnų olimpinėse žaidynėse lietuviai baigė pusfinalyje patyrę fiasko italams, o mažajame finale nepajėgę antrą kartą iš eilės palaužti amerikiečių.
Trečiojoje straipsnių ciklo dalyje penktadienį – Š.Jasikevičiaus patirtis NBA ir karjeros Europos klubiniame krepšinyje bei Lietuvos rinktinėje pabaiga.
Norėdami komentuoti prisijunkite.