M.Stašys: apie NKL sezono finišą ir karjeros pabaigą
interviu (1)
Palangos „Olimpo“ atakų generolas Mindaugas Stašys šį „7bet-NKL“ sezoną vis dar įrodinėja, kad jo amžius – tik skaičius pase.
Lemiamoje penktoje ketvirtfinalio serijos dvikovoje palangiškiai 913 sirgalių akivaizdoje namuose triumfavo prieš Šakių „Vytį-VDU“, o sausakimšas tribūnas ant kojų kėlė šis 39-erių klaipėdietis.
Auksiniu lygos berniuku pramintas įžaidėjas lemtingame mūšyje prieš Šakių ekipą per 34,5 minutės surinko 18 taškų, 8 atkovotus ir 3 perimtus kamuolius, 6 rezultatyvius perdavimus, 8 išprovokuotas pražangas bei 31 naudingumo balą.
„Faktas, kad sunkios rungtynės, gavosi pilna serija iki penkių mačų, žaidėme kas antrą dieną, rotacija nedidelė, esame septyniese, – po pergalės atsiduso „Olimpo“ veteranas. – Visa laimė, kad turėjome namų pranašumą, nes Šakių komanda yra tikrai gerai subalansuota, po pernai pasipildžiusi dar trimis žaidėjais – Evaldu Džiaugiu, Jokūbu Rubinu ir Arnu Adomavičiumi. Jie puikiai žaidė ir buvo labai sunku.
Pasikartosiu, bet sėkmės garantas buvo namų pranašumas ir tai, ką matėte už mūsų nugarų tribūnose. Nuostabūs fanai, šiurpas per kūną bėga, nors jėgų ketvirtajame kėlinyje nebebuvo, bet šis šeštas žaidėjas mus laikė kovoje ir padėti iškovoti sunkią pergalę.
Ačiū komandos vadovui Valentinui Rumiancevui, kuris padirbėjo šiuo klausimu. Džiaugiamės už visą Palangos bendruomenę, tikiuosi ji palaikys mus dar stipriau ir pusfinalyje nebus kur atsisėsti.“
Į „7bet-NKL“ pusfinalį palangiškių įžaidėjas su komandos draugu Mantu Ruikiu pateko antrą sezoną paeiliui. Pernai su „Kretinga-Rivile“ jie abu nužygiavo iki finalo ir pasidabino sidabro medaliais, o tarpsezoniu toli neišvyko ir prisijungė prie Palangos klubo, kuris praėjusį sezoną baigė trečioje vietoje.
Dabar „Olimpas“ pusfinalyje iki trijų pergalių grumsis su reguliariojo sezono nugalėtojais „Telšiais“. Žemaitijos sostinėje pirmoji pusfinalio akistata prasidės antradienį 17.10 val., o šį susitikimą transliuos LRT Plius kanalas.
– Visą ketvirtfinalio seriją žaidėte beveik septynių žaidėjų rotacija, o keturių startinio penketo narių amžius svyruoja nuo 34-erių iki 39-erių. Kas veža šią komandą į priekį atkrintamosiose?
– Gerai ir pasakei – veža pačios atkrintamosios, veža tokie momentai, nes reguliarus sezonas yra reguliarus sezonas. Kai ateina atkrintamosios tu negali klysti, taip pat ateina žiūrovai, kurie atsistoję skanduoja ir ploja po pataikytų metimų. Šie dalykai ir veža ne tik mane, aš kaifuoju, emocijos belekokios, tik dėl tokių rungtynių vis dar žaidžiu krepšinį. Jeigu atvirai, gal būčiau jau ir seniai baigęs (juokiasi).
– Antras pusfinalis iš eilės, kurį vėl pasiekėte su Mantu Ruikiu. Kaip įvertintum šio jūsų veteranų dueto tranziciją iš Kretingos į pajūrį?
– Mano manymu, pernai su „Kretinga“ mes nebuvome favoritai, reguliarųjį sezoną baigėme dešimtoje vietoje, visiškai neturėjome jokio spaudimo. Arimantas Mikaločius irgi sakė, jog bus kaip bus, kovokime ir stenkimės. Pagavome gerą bangą prieš aštuntfinalį ir su ja nuvažiavome. Žaidėme be spaudimo, o tai ir padėjo toli nueiti.
Aišku, tada padėjo mano ir Manto meistriškumas, nes esame daug šalto matę, o čia pajūryje yra vienas sunkesnių mano karjeros etapų. Asmeniškai ir komanda jautė nemažą jaudulį, kadangi mes buvome favoritai. Pralaimėjimo atveju mūsų sezonas būtų nepasisekęs ir blogas, jautėme spaudimą, buvo tikrai sunku – tai matėsi ir iš žaidimo. Tačiau tikėjome, kad šiose rungtynėse esame stipresni, bet jauduliukas kišo koją du kėlinius. Po to nusiraminę sugebėjome tai perteikti ir į aikštelę ir atsiplėšti saugia persvara.
Reikia taip pat pagirti ir trenerį, kuris nerodė jokių blogų emocijų, nesijautė panikos, ramiai vadovavo. Esu labai patenkintas, nes dirbu su juo ne pirmą sezoną, prieš tai tekę ir Gargžduose. Tik geriausi žodžiai apie jį, moka suburti komandą, turi gerų idėjų rungtynių metu, laiku paima minutės pertraukėles. Kaip jis sakė, jog dabar dar vieneriems metams jam išsaugojome kontraktą, tad sveikinu jį su tuo (juokiasi).
– Ar daug naudos davė ketvirtoji užimta pozicija reguliariajame sezone ir papildomas poilsis prieš ketvirtfinalį?
– Manau, jog padėjo, kadangi mūsų tokia trumpa rotacija, o 7–8 žaidėjai yra labai jauni ir gal dar nepribrendo žaisti tokiame lygyje. Mums tai buvo didelis pliusas – išsigydėme traumeles, pailsėjome ir galėjome išeiti su kita energija. Jei būtų reikėję žaisti nuo aštuntfinalio, tai viskas būtų sunkiau. Džiugu, jog kortos taip sukrito, nes šakiškiai galėjo būti pirmi, antri ar treti, bet jie pralaimėjo kelias paskutines rungtynes, o mes laimėjome prieš „Omegą“. Manau, šis stebuklėlis mums leido patekti tarp keturių geriausių komandų.
Galiu pasakyti, kad krepšinyje be sėkmės neįmanoma kažko pasiekti. Daug metų jau kovoju dėl medalių ir sėkmė yra labai svarbi. Ačiū Dievuliui, jog kažkur ant pečių ją vis dar nešioju ir prašau, kad ji išliktų bei važiuotume toliau.
– Atkrintamosiose verčiatės be Vytauto Šarakausko, Herkaus Kumpio, Nojaus Pabriežos. Kaip tai koregavo jūsų žaidybinį planą ir kaip ilgai galite būti kovoje su tokiu trumpu suolu?
– Mes juokaujame rūbinėje, kad Mantas Ruikis visą sezoną ilsėjosi, nes Herkus Kumpys užėmė jo minutes. Todėl sakome, jog dabar jau užteks ilsėtis ir reikės atidirbti (juokiasi). Viską turi kompensuoti kiti krepšininkai ir jiems puikiai tai sekasi. Kiekvienas tam tikrais momentais tą paklodę užsitempė ant savęs. Kahlilas Thomasas puikiai įėjo, Juozas Balčiūnas šiame mače ėmėsi iniciatyvos, kai mane dvigubindavo. Džiaugiuosi patekus į pusfinalį tikiuosi, kad jame Herkus jau pasijungs. Žaisti aštuoniese su vienu papildomu jaunuoliu rotacijoje būtų idealu.
Žinoma, be galo trūksta Vytauto Šarakausko – tai yra žmogus legenda, gynyba ir siela, kuri užkamšo visas spragas. Tikras cementas, atsirandantis vietoje ir laiku. Kahlilas tai bando perimti, bet visiems toli gražu iki jo patirties. Yra kaip yra, turime džiaugtis naujokais, kurie tai kompensuoja.
– Juozas Balčiūnas prie „Olimpo“ prisijungė tik vasario mėn. viduryje. Kaip jis pačiam atrišo rankas puolime?
– Treneriai jį dėl to ir kvietė, nes aš negaliu žaisti po 35–40 minučių – tai fiziškai neįmanoma. Juozas pasiėmė tos naštos ant savo pečių, todėl labai džiaugiuosi už jį, nes jis tai tikrai gerai padarė. Geras žaidėjas yra tas, kuris sugeba su klaidomis susigyventi ir kitose rungtynėse padėti komandai pasiekti pergalę. Tokie krepšininkai turi gerus kiaušinius (juokiasi).
– Antradienį pusfinalyje susitiksite su „Telšiais“ arba „Omega“, kurio varžovo labiau tikitės?
– Mano studentas Nojus Radžius dar penktadienį parašė žinutę, jog Minde, laimite prieš „Vytį“, mes nugalime „Omegą“ ir susitinkame pusfinalyje (juokiasi). Visus varžovus gerbiame, bet iš tikrųjų laukiu „Telšių“ – daug bičiulių ten ir arčiau važiuoti.
– „7bet-NKL“ čempionate dėl savo sėkmės atkrintamosiose turi auksinio berniuko pravardę. Galbūt šie geltoni „Olimpo“ marškinėliai ją vėl pateisins?
– Ta auksinio berniuko pravardė be reikalo nevaikšto, nes darbai kalba už save. Geltona aprangos spalva tikriausiai simbolizuoja auksą, todėl reikia nuo jos nepabėgti (juokiasi). Su Palangos klubu dar turiu kontraktą kitam sezonui, jubiliejų reikia atšokti, o toliau jau matysime, kiek dar bus noro, kiek pasiūlymų. Šiai dienai tiesiog džiaugiuosi žaisdamas krepšinį, bet po truputį jau galvoju ir apie trenerio karjerą. Kas duota, tą su savimi reikia nešti, perteikti kitiems bei atiduoti duoklę.
Norėdami komentuoti prisijunkite.