E.Skersis: apie neįveiktą ČL atranką, pasitikėjimą V.Buzu, K.Lukošiūno psichologiją ir G.Oreliko formą (20) interviu

Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ komanda dar neprasidėjus sezonui sulaukė nemažai dėmesio dėl savo skambių papildymų lietuviškomis pavardėmis. Su tuo sekė ir lūkesčiai bei atsakomybė, pasitikę komandą atrankoje į Čempionų lygą.

Uteniškiai jos neįveikė, kuomet klupo prieš Eimanto Bendžiaus atstovaujamą Sasario „Dinamo“ ekipą, o klubo direktorius Eimantas Skersis pripažįsta – jis yra laimingas jau dėl to, kad „Uniclub Casino-Juventus“ įveikė bent pirmą atrankos etapą.

„Iš vienos pusės, visada norisi laimėti. Gaila, tikrai galėjome Sasarį pasiimti, nieko stebuklingo ten nebuvo. Iš kitos pusės, jei ateityje formatas nesikeis, tokiems klubams kaip mūsų dalyvavimas yra praktiškai betikslis. Tau reikia apsilošti tris žymiai turtingesnius ir stipresnius už save varžovus. Tas jau yra labai sudėtinga“, – sako E.Skersis.

Utenos komanda nesvarstė galimybės dalyvauti FIBA Europos taurėje, tad lieka rungtyniauti tik Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

„Niekada nevyksime į atranką, kad pabūtume Turkijoje 3 dienas. Tai nėra pasaulio pabaiga, turime kitus valdybos iškeltus tikslus, bet faktas, kad tai yra nusivylimas“, – sako E.Skersis.

Pokalbis su juo – apie ČL atranką, LKL sezono startą, Vytauto Buzo skeptikus, Gedimino Oreliko formą ir stringantį Karolį Lukošiūną.

– Kaip suprantu, Utenoje net nebuvo svarstymų dalyvauti FIBA Europos taurėje, jei šios atrankos praeiti nepavyktų?

– Ne. Vasarą sulaukiau labai daug kritikos iš Leonavičiaus, dirbančio FIBA. Jis neblogas draugas su Vytu, vis patraukdavo per dantį, kad nenorime žaisti FIBA Europos taurėje. Sakau, tegul paskambina jis man (Juokiasi). Pakalbėjome gal 40 minučių, sakau, aš nieko prieš tavo turnyrą, mūsų lygio komandoms tai galimybė pretenduoti į aštuonetą ar ketvertą.

Bet vasarą praėjau rėmėjus ir paklausiau, ar jie padidintų paramą, jei žaistume FIBA Europos taurėje. Nė vienas neatsakė teigiamai. Nė vienas. Gerai, turime biudžetą, reiškia, man reikia maždaug 150–170 tūkstančių eurų, kad sudalyvautume dviejuose etapuose. Aš negaliu nuimti pinigų nuo autobusų – reikia važiuoti. Aš negaliu nuimti pinigų nuo butų – žaidėjams reikia gyventi. Negaliu nuimti nuo medicinos – reikia preparatų, teipų, vaistų. Nuo aprangų nuimti irgi negaliu. Tai nuo ko galiu nuimti? Nuo žaidėjų krepšelio.

Jei tiek nuimsiu, kokį tikslą galėsiu kelti komandai? Aštuonetą? Geriausiu atveju. Turėsiu žymiai silpnesnę komandą, kurią užsimerkus daužys LKL ketverto ekipos, o gal net ir šešeto. FIBA Europos taurėje gal pereisiu vieną etapą, nes komanda juk bus silpnesnė nei dabar. Galutinis rezultatas koks? Užimsime žemą vietą LKL, anksti iškrisime iš FIBA turnyro ir rezultatas joks. Žaisime turnyre, kuris sutrauks 500 žiūrovų? Jokios naudos.

Aš visada mielai sutinku eiti į diskusiją su tais, kurie kritikuoja mūsų nedalyvavimą FIBA Europos taurėje. Kokia nauda, kad pakeliausime? Bus FIBA „langai“, duosime žaidėjams 5–6 dienas, tegul važiuoja pailsėti. Chemincas, laimėjęs lygą, pernai gavo 50 tūkstančių eurų. Viskas tvarkoje, bet reikia išleisti 300 tūkst., kad laimėtumei 50 tūkstančių? Galvoju, kaip pavydžiu futbolui: praeini pirmą etapą – bam, pusė milijono, praeini antrą – gauni dar. O čia nuvykome į atranką, 30 tūkst. išleidome, sužaidėme 2 rungtynes ir grįžome namo.

– Į kitą ir kartu panašią temą: kaip jums atrodo situacija, kai toks klubas kaip Klaipėdos „Neptūnas“ dar turi žaisti atranką į FIBA Europos taurę?

– Aš jau esu sakęs: manau, tai yra visiška nesąmonė. Lietuva neturi nė vienos vietos šiame turnyre. Suprasčiau, jei būtų keturios komandos, norinčios ten žaisti, tada turėtų kažką žaisti. Bet kai yra viena šalies komanda ir turi praeiti atranką, yra visiška nesąmonė ir nepagarba Lietuvos krepšiniui.

– Prieš Čempionų lygos atranką deklaravote tikslą patekti į turnyrą. Tikslo neįgyvendinus, nusivylimo yra daug ar ne itin?

– Visiškai galiu nesutikti su kolegomis, kurie podkastuose sakė, kad uždėjau spaudimą savo komandai. Nelabai suprantu, koks vadovas galėtų kelti tikslą nuvažiuoti paturistauti. Bet kokioje įmonėje. Taip ir čia. Važiavome į atranką patekti į ČL. Kitokio tikslo neturėjome ir neturėsime niekada. Niekada nevyksime į atranką, kad pabūtume Turkijoje 3 dienas. Tai nėra pasaulio pabaiga, turime kitus valdybos iškeltus tikslus, bet faktas, kad tai yra nusivylimas. Tikrai norėjome ten žaisti, faktas. Nėra kada liūdėti, turime LKL sezono startą, turime jam pasiruošti.

Milleris

– Teko matyti ir jūsų „Facebook“ įrašus. Kiek mačiau, jus kažkiek podkastų nuomonės erzino?

– Manęs neerzina, yra kitas dalykas. Labai gerbiu didžiąją dalį žmonių, kurie dalyvauja podkastuose ar rašo straipsnius. Didžioji dalis jų – mano buvę kolegos, su kuriais aš pradėjau kartu internetinę žiniasklaidą. Manau, kad kai kurie dalykai turėtų būti truputį labiau pasverti ir argumentuoti, o ne bet kas, bet kaip. Pernai kažkas sugalvojo, kad Utena žaidžia be „trečio numerio“ ir visą sezoną tą patį per tą patį kalbėjo.

Lygiai taip dabar sugalvojo, kad ši komanda negali gintis. Mes praleidome 77 taškus nuo Sasario ekipos su baudavimais rungtynių pabaigoje. Kodėl šita komanda negali gintis? Ji tikrai gali. Arba kita šabloninė frazė – Rokas Giedraitis nesigina. Na, ne, jis ginasi ir visai neblogai. Šie dalykai ne tai, kad erzina, tiesiog nesutinku.

Jei atvirai, man šiaip nepatinka tas lietuvių požiūris į teigiamus dalykus. Mes laimėjome rungtynes prieš tikrai gerą „Spartak“ komandą, turtingesnę, bet visi podkastai nušvietė, lyg žaidėme blogai, tik mums pasisekė, kad varžovai žaidė be dviejų lyderių. Bet mes irgi prieš išvykdami praradome žmogų, kuris turėjo būti mūsų smegenys aikštelėje ir žaisti 30 minučių. Kažkodėl niekas to neakcentavo. Nemokame džiaugtis dalykais. Kada paskutinį sykį atrankoje kažkas bent vieną pergalę laimėjo? Turbūt mes Taline, kai Žydrius buvo treneris. Yra kaip yra, darbais turime viską įrodyti.

– „Uniclub Casino-Juventus“ turėjo sunkų pasirengimo etapą. Ar jame matėte nerimo ženklų?

– Visada tie pasirengimai ir pirmi mačai sunkūs. Taip, visada norėtųsi, kad viskas vyktų sklandžiai, bet turime žaisti su tuo, ką turime. Žinoma, tie sutriuškinimai man nepatinka, faktas. Niekas nenori nei pasirengime, nei kitur pralaimėti po 20 taškų. Man svarbiausia, kad komanda iš to mokytųsi. Ypač pralaimėjimas Jonavai... Taip, jie žaidžia gerai, bet mes turime eiti į aikštelę ir kautis, o ne vienu metu atsilikti 30 taškų. Labai tikiu, kad šie dalykai, šios klaidos ir brokas duos impulsą to nekartoti sezono kovose. Tikiuosi, rodysime tą geresnį krepšinį.

– Kaip manote, ar tai lėmė gausios permainos sudėtyje, ar kiti faktoriai? Ir ar matote, kad komanda tas išvadas darytųsi?

– Išvadas daro, negaliu sakyti. Vis tiek rungtynės prieš Sasarį parodė, kad einame pirmyn, padarėme 7 klaidas, žaisdami prieš tikrai gerą komandą, nors irgi nedemonstruojančią geriausio krepšinio. Tam tikros gynybos sistemos suveikė labai neblogai. Manau, progresas yra, bet reikia laiko. Nepaisant to, kas yra treneris, kokia sudėtis, burtų lazdelės neturi niekas. Reikia darbo, treniruočių, tikiu, potencialo turime tikrai daug. Visi dirba daug, viskas neblogai, reikia gerinti žaidimą ir maksimaliai pasiruošti kiekvienoms rungtynėms.

Buzas

– Kokį V.Buzą pažinote naujose pareigose? Dabar jam ant pečių gulė ne vien vyr. trenerio, bet ir sporto direktoriaus atsakomybė.

– Jis tvarkosi gerai. Aišku, Vytui daug kas yra nauja, tas lygis yra aukštesnis nei jis dirbo prieš tai. Įtampa ir spaudimas didesni, neturiu jam priekaištų. Kaip sporto direktorius jis atliko labai didelį darbą vasarą, padarė daug, o dabar kaip treneris turi visą klubo pasitikėjimą, manau, žaidėjų taip pat, viskas yra gerai. Mikroklimatas geras.

Jis turi visas galimybes įrodyti, kad turi potencialą tapti geru vyr. treneriu. Tereikia viską susidėlioti, rodyti rezultatus ir tiek. Po truputį tiek spaudimas nuo jo pečių nueis, kritiką taip pat. Manau, nepagrįsta kritika. Atleidimai piešiami žmogui, kuris dar netreniravo nė vienose oficialiose rungtynėse. Tai yra visiškai be pagrindo. Jis turi viską, kad kritiką užčiauptų savo rezultatais.

– Galbūt atleidimai nėra tiek piešiami, kiek, lyginant su labiau patyrusiais treneriais, jis įvardinamas kaip daugiausiai klausimų keliantis strategas. Ar jus tokie svarstymai juokina?

– Aš nesu idiotas, neatsibudau ryte ir nesugalvojau, kad Vytas gali būti treneriu. Esu 20 metų šiame klube, mačiau turbūt 15 vyr. trenerių, šiek tiek gal suprantu. Buvo priimtas toks sprendimas valdybai teikti du kandidatus – valdyba nusprendė sukti šiuo keliu ir tai nebuvo mano vieno sprendimas. Tos kalbos, nežinau, man jos nelabai turi įtakos. Pažįstu Vytą 1,5 metų, matau jo darbo kokybę ir etiką, negaliu kažko sakyti. Žmonėms reikia kalbėti ir jie kalba.

– Pats V.Buzas nuo šių kalbų yra pilnai atsiribojęs ar kažkiek palaikymo iš organizacijos pusės jam parodote?

– Manau, kad visi žmonės, kurie gyvi, vis tiek jaučia spaudimą. Nemanau, kad jis stipriai reaguoja, jis dirba savo darbą, stengiasi jį padaryti gerai. Nemanau, kad jis turi daug laiko skaityti šiuos reikalus. Mūsų palaikymą jis turi, jis tai žino, to kartoti kasdien nereikia. Dabar reikia rodyti rezultatą, bet tai galioja ir Vytui, ir geriausiam pasaulio treneriui. Koks skirtumas? Ateini rodyti rezultatą, jei nebus rezultato, faktas, bus kažkokie sprendimai.

– Nemanote, kad V.Buzui patikėti du kone svarbiausius postus klube buvo labai drąsus žingsnis?

– Sunku pasakyti. Aš mačiau, ką jis gali duoti klubui, tai buvo pristatyta valdybai, jiems tiko ir Vytas darbą apsiėmė. Juo kaip sporto direktoriumi nebuvo galima abejoti jau po praeito sezono, kai jis tikrai padarė didelį darbą ir padėjo Gintui, čia buvo viskas aišku. Gal net tikėjausi kažko prasčiau – jis viršijo mano lūkesčius savo profesionalumu ir įžvalgomis. O kaip treneris, jis turi viską, kad taptų aukšto lygio treneriu. Dabar reikia viską parodyti aikštelėje.

– Daug būta diskusijų, ar čia pajėgiausia „Uniclub Casino-Juventus“ sudėtis istorijoje. Bet su šituo žiniasklaidos ir sirgalių eskaluojamu teiginiu sutiktumėte?

– Man geriausia yra ta sudėtis, kuri laimi medalius. Man pajėgiausia kol kas yra 2014–2015 m. komanda, nes ji laimėjo bronzą. Jei ši komanda padarys tą patį ar daugiau, gal ji bus pajėgiausia. O dabar turime popierinę komandą su daug problemų, nesportuojančiu Joe, vos vos atsigaunančiu Oreliku, Ianu, kuris atvyko prieš kelias dienas. Turime šią komandą per 10 mėnesių paversti stipriausia „Uniclub Casino-Juventus“ istorijoje. Jei taip bus, tada taip. Turime neblogą komandą, žaidėjus, kurių norėjome ir kurie turi mūsų pasitikėjimą. Jiems sudaromos visos sąlygos atsiskleisti. Bet ar tai geriausias jų derinys, parodys ateinantys 10 mėnesių.

Toro

– Jums kaip klubo vadovui malonu girdėti, kad šiai komandai keliami dideli lūkesčiai?

– Tai aišku, visada maloniau, kai apie tave kalbama gerai. Ir su meru, ir su rėmėjais kalbame, kad šią vasarą tikrai davėme pakankamai daug žinomumo bei reklamos Utenai per krepšinį. Viskas tvarkoje, bet manęs tai neveikia, aš tuos lūkesčius sau ir komandai ir taip visada keliu didžiausius. Ar podkastai kalbėtų gerai, ar blogai, nuo to man nei šilta nei šalta.

– Georgios Vovoras džiaugėsi, kad „Neptūnas“ vasarą susipirko visus prioritetinius žaidėjus. Ar jūs irgi įgyvendinote tai?

– Turbūt visos top 3 opcijos. Kažkur pirmos, kažkur trečios. Šiaip esu patenkintas. Buvo žaidėjų, kurių norėjome, bet nepaėmėme, bet tai neturi jokios didelės reikšmės ir esmės. Tikime šia komanda, ji, mūsų galva, gali būti laiminti. Turime ją tokia paversti.

– Kiek visus iš vėžių išmušė J.Chealey trauma?

– Apmaudu. Juolab, jis nepatyrė traumos žaisdamas, tai buvo krūvio padarinys, nemanėme, kad taip gali būt. Žinojome, kad jis turi blauzdos problemą, ją gydėme ir išgydėme, atrodė, viskas gerai, bet grįžus žaisti taip sureagavo kelis. Buvome jam numatę didelį vaidmenį. Kai jis buvo apysveikis, jis atrodė labai gerai, net nebūdamas pilnai geros formos. Tai labai aukšto IQ žaidėjas, darantis skirtumą LKL, galintis vadovauti ekipai. Su juo viskas gerai. Apmaudu, reikėjo imtis skubių veiksmų prieš ČL atranką, paėmėme Ianą, bet jis kiek kitokio plano žaidėjas. Matome jį kaip įžaidėją, bet jis labiau „antras numeris“. Tikimės, kad per 6–8 savaites pastatysime Joe ant kojų ir jis mums padės sezono eigoje.

– Kaip į komandą įsilieti sekasi I.Milleriui?

– Jam sunku, normalu, mes ir nesitikėjome stebuklo, bet rungtynėse su „Dinamo“ jis parodė, jog tikrai padės komandai. Aišku, jis po to kiek apsirgo, vėl iškrito dienai–dviem. Žinome, kad jis bus naudingas, matėme, ką jis gali. Tai individualiai stiprus žaidėjas, kokio mums reikėjo, jis gali draskyti gynybą. Kai grįš Joe, matysime, koks bus mūsų sprendimas dėl jų abiejų toliau.

– G.Orelikas ne iškart galėjo pilna jėga padėti komandai. Esate patenkintas jo forma?

– Sakyčiau, kad yra atvirkščiai nei daug kas kalba: jis vasarą sportavo daugiau nei įprasti sau. Čia yra problema. Man tikrai juokinga, kai kažkas sako, jog Gediminas blogoje formoje, jis kaip tik yra per daug sportavęs ir dėl to atsitiko trauma. Suprantu, kad jis nėra optimalios formos, iškrito 3 savaitėms ir per jas sportavo tik su viršutine kūno dalimi.

Gediminas yra tas, kuris visą karjerą žaidžia ne fiziniais duomenimis. Jis niekada nebuvo ir nebus atletas, kuris šoks aukščiausiai ar bėgs greičiausiai. Jis yra, koks yra, mums reikalingas ne tiek su savo fizinėmis savybėmis, o su savo IQ. Manau, su kiekviena treniruote forma ir vienas kito supratimas gerės, net neabejoju, kad jis aukšto kalibro žaidėjas.

Lukošiūnas

– Kaip manote, ar K.Lukošiūno žaidimą kažkiek stabdo psichologiją? Į jį tikrai dedama nemažai vilčių, kaip žmogų, kuriam pagaliau reiktų sužaisti kažkokius solidžius metus karjeroje.

– Psichologija yra specifinis dalykas. Jei kažkas sporte kažkam nesiseka, visada gali pasakyti, jog veikia psichologija. Kai man ima veikti psichologija – einu pas psichologą. Jei veikia Karolį, Utenoje yra pakankamai gerų psichologų, kurie gali padėti. Man šioje vietoje nelabai rūpi psichologija ar ne. Mes žinome Karolio savybes, ką jis turi duoti komandai.

Kitas dalykas, per tiek metų, kiek esu klube, esu matęs daug snaiperių tokių kaip Gecevičius, Runkauskas, Butterfieldas. Jie visi kažkuriuo metu sezone strigdavo, bet žinau iš patirties, ateis momentas, kai jie įmes. Net neabejoju, kad sezone bus rungtynių, kai Karolis pataikys 6 iš 6 ar 5 iš 7 tritaškių. Jei jis turi psichologinių problemų, jo reikalas jas išsispręsti. O kad jis pataikys į krepšį, ką turi pataikyti, neabejoju.

– Atrankoje jus į priekį tempė Dominica Greenas, L.J.Thorpe‘as ir Arnaldo Toro. Ar šiuos lyderius „Uniclub Casino-Juventus“ matote ir toliau?

– Komanda sukomplektuota taip, kad vienose rungtynėse gali patraukti Lauris, kitose Gedas, kitose – legionieriai. Tas pats Šaras pasirengime žaidė labai gerai. Nemanau, kad lyderiai bus vien jie. Faktas, kad tam tikri žaidėjai komandoje yra brangiausi, jie turi susirinkti esmines minutes, jiems gali tekti daugiau metimų. Man jokio skirtumo, kas kiek taškų įmeta, svarbiausia, jog komanda laimėtų.

– LKL starte buvo ir netikėtų rezultatų. Kaip manote, tas faktas, kad jūs jau spėjote sužaisti daug pasirengimo ir atrankos rungtynių bus į naudą „Uniclub Casino-Juventus“ ekipai sezono pradžioje LKL?

– Be abejo, faktas. Nežinau, kiek padės pasirengimas, bet atranka tikrai padės. Mes vis tiek žaidėme su aukšto lygio varžovais. Faktas, kad turime šiokį tokį susižaidimą. Bet galiu sakyti, kad tai padės, nuvyksime į Kėdainius, pralaimėsime ir visi sakys, kad be reikalo Utena tiek žaidė ar atranka pakenkė. Kol kas manau, jog mums tai tikrai nepakenkė.