I.Brazdeikis „Žalgiryje“: kokius privalumus ir trūkumus jis turės žaisdamas sau neįprastoje pozicijoje (43)

Kauno „Žalgirio“ komanda ilgai ieškojo naujų gynėjų. Jeigu Keenano Evanso buvo išlaukta ir įžaidėjas įsigytas, tai „antro numerio“ su Eurolygos arba bent jau Europos taurės patirtimi pasirašyti nepavyko.

Dariusas Thompsonas ilgai buvo derybose su kauniečiais, bet jis suka į Vitorijos „Baskonia“ ekipą, o kauniečiai pagriebė kitą žaidėją, kurio norėjo baskai – Igną Brazdeikį. Skirtumas tik toks, kad „Baskonia“ lietuvį regėjo lengvojo krašto puolėjo pozicijoje vietoje Simones Fontecchio, o „Žalgiris“ – atakuojančio gynėjo.

Krepsinis.net žiniomis, I.Brazdeikis nesibaimina vaidmens „antro numerio“ pozicijoje ir yra optimistiškai nusiteikęs, kad gynyboje spės paskui greitus gynėjus, o puolime galės panaudoti savo jėgą ir fiziškumą prasiveržimuose, ko Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) nebuvo pakankama, bet Europoje turėtų užtekti.

Krepsinis.net kviečia pažvelgti į I.Brazdeikio sugebėjimus iš arti ir taip įvertinti šį „Žalgirio“ vasaros žingsnį.

I.Brazdeikis visą savo karjerą garsėja kaip itin kovingas žaidėjas. Kai atletas yra ant parketo, atiduoda visas jėgas abejose aikštės pusėse. I.Brazdeikio rodoma energija kartais kompensuoja jo nestabilų metimą iš toli, kai po netikslaus šūvio jis skuba ne į gynybą, o pats bėga kovoti dėl atšokusio kamuolio.

Kaune gimęs puolėjas mėgsta bėgti į greitą puolimą vos atkovojęs kamuolį. Turint omenyje, kad „Žalgiryje“ jis bus „antras numeris“, tokia savybė labai naudinga ir gali būti panaudotina ieškant lengvų taškų.

Stiprioji I.Brazdeikio žaidimo dalis yra prasiveržimas į kairę ranką. Galima neabejoti, kad Kazys Maksvytis paruoš derinius, kai, pavyzdžiui, lengvasis kraštas sužais „iš rankų į rankas“ su I.Brazdeikiu, kai šis atbėgs iš dešinės pusės bei taip galės įsibėgęs veržtis krepšio link savo patogia ranka.

Kaip ir teigė K.Maksvytis, I.Brazdeikis puolime turėtų turėti pranašumų prieš gynėjus puolime, kadangi yra 201 cm ūgio ir 100 kilogramų svorio. Jo oponentai bus žemesni bent jau 4–5 centimetrais ir lengvesni. Galima praktiškai eliminuoti galimybę, kad I.Brazdeikis bus naudojamas nugara žaisti prieš mažesnius varžovus, nes centravimo įgūdžių jam gali itin stigti, kadangi per savo karjerą paprasčiausiai to nėra daręs.

Sėkmingi prasiveržimai pasibaigia taškais po skirtingų elementų, bet dažniausiai – stipraus dvižingsnio. I.Brazdeikis turi žemą svorio centrą, todėl taškus geba pelnyti net ir susidūręs su stipriu kontaktu, kuris NBA dažnai nebūna net fiksuojamas kaip pražanga. Ieškodamas progos prasiveržimui, I.Brazdeikis geba keisti kryptį ir kontroliuoti savo greitį.

Brazdeikis

Jeigu sakome A, tai būtinai paminėkime ir B – I.Brazdeikis puolime gali susidurti su problemomis, kai keliai prasiveržimams bus uždaryti ir teks mesti iš toliau. Tai yra Achilo kulnas ir vienas iš dviejų aspektų, kuris jam neleido įsitvirtinti NBA.

Prabėgusiame G lygos sezone I.Brazdeikis pataikė 38,7 proc. tritaškių, bet sezonu anksčiau – tik 25,7 proc. 2019–2020 m. puolėjas realizavo 34,4 proc. Reikia pabrėžti, kad NBA dukterinėje lygoje į gynybą kreipiama mažai dėmesio ir juokaujant galima pasakyti, kad ten esantys žaidėjai supranta, jog į NBA pateks ne dėl gynybos įgūdžių, todėl visas jėgas atiduoda puolime.

Labai svarbi detalė, kad I.Brazdeikis geriausiai iš tritaškio pataiko būtent iš kampų, kur atstumas iki krepšio yra artimesnis nei iš kraštų arba tiesiai prieš krepšį. NBA tritaškio linijos kampe atstumas yra 6 metrai ir 70 centimetrų, o iš kitų taškų – 7 metrai ir 1 centimetras. Būtent FIBA krepšinyje (6,75 metro) yra ta distancija, kuri I.Brazdeikiui buvo sėkmingiausia už Atlanto.

Lietuvos rinktinėje oficialiose rungtynėse I.Brazdeikio pataikymai iš toli buvo labai kontrastingi – išvykoje su Bulgarija prametė visus 6 metimus, bet Klaipėdoje su čekais realizavo 3 iš 4, tad bendras procentas yra vos 30. Žinoma, kad imtis yra gerokai per maža ir kažką spręsti dar anksti, bet teorija apie geresnį pataikymą iš perimetro nei NBA yra reali būtent dėl atstumo.

Dar vienas klausimų keliantis aspektas – ar I.Brazdeikis galės kurti komandos draugams. Kaip mantrą kartojame, kad Eurolygoje įžaidėjai ir atakuojantys gynėjai turi mokėti kurti situacijas kitiems ir tik tokia formulė yra sėkminga, kai abu „mažiukai“ geba ne tik įmesti taškus, bet ir rasti geras situacijas kitiems.

I.Brazdeikis nėra toks blogas kamuolio perdavinėtojas ir geba kurti progas komandos draugams, kai savo prasiveržimais sutraukia dvigubą gynybą ir tada atlieka perdavimą laisvam bendraklubiui. Tiesa, dažniausiai tokios situacijos būna, kai tas perdavimas labai akivaizdus ir nereikia didesnių perdavimo įgūdžių, kokias turi tipiški kūrėjai.

Problemų I.Brazdeikis turi, kai oponentai užtvaras kerta pro apačią ir taip uždaro geras galimybes prasiveržimams. Tada jo efektyvumas puolime itin mažėja. Lietuviui reikės nuo sezono pradžios bausti varžovus tiksliais metimais iš toli, kad jiems treneriai neįsakytų rizikuoti paliekant erdvės metimams iš toli, bet uždarant erdves prasiveržimams.

Gynyboje NBA I.Brazdeikis sunkiai rasdavo oponentą, kurį galėtų tinkamai uždengti: kaip „ketvirtas numeris“ jam stigo jėgos ir ūgio, prieš gynėjus ir „trečius numerius“ – greičio. Sėkmingiausiai puolėjas atrodydavo prieš lėtesnius lengvuosius kraštus, bet jeigu tik tai būdavo greitesnes kojas turintis varžovas, iškart problemos būdavo jam ginantis. Problemos yra ne tik individualioje gynyboje, bet ir ruošiantis stabdyti varžovą, kai pernelyg lengvai jam leidžiama naudotis užtvara arba praleidžiamas į stipriąją ranką. Gerai, kad K.Maksvytis turės laiko vasarą rinktinėje pradėti mokyti tuos dalykus, kurie G lygoje arba NBA mažo vaidmens žaidėjams nėra taip akcentuojami, bet Eurolygoje tikrai gali daryti skirtumą.

Išvada. Po „Penktojo kėlinio“ laidos atsirado nemažai komentarų, kurie pabrėžia, kad NBA krepšinyje jau nelieka pozicijų ir visi žaidėjai geba aikštelėje daryti viską. Su tuo visiškai reikia sutikti, tačiau negalima pamiršti aspekto, jog ten susirinkę žaidėjai yra gerokai talentingesni ir galintys daryti daugiau dalykų aikštelėje. Eurolygoje tokių atletų yra vienetai, todėl žaidimas be pozicijų Europoje yra mažiau įmanomas.

Eurolygoje sėkmingos komandos tos, kurios turi gerus kūrėjus. „Žalgirio“ praėjusio sezono pavyzdys puikiai patvirtina faktą, kad be gerų gynėjų ir kūrybos kažką nuveikti turnyre yra neįmanoma. Lukas Lekavičius būdavo vienintelis žaidėjas, kuris galėjo kažką sukurti. Dabar „Žalgirio“ situacija yra kiek geresnė – šalia Luko yra ir K.Evansas, bet daugiau aiškių kūrėjų nėra. Manto Kalniečio vaidmuo bus labai ribotas, o Tomas Dimša yra labiau atlikėjas nei kūrėjas, nors „du prieš du“ ir gali sužaisti.

„Žalgiris“ galės pasimokyti iš Madrido „Real“, kur taip pat nominalūs „treti numeriai“ žaidė ir dar žais atakuojančio gynėjo pozicijoje, kadangi tiek Džananas Musa, tiek Mario Hezonja yra lengvieji krašto puolėjai. Tas pats Adamas Hanga ir Alberto Abalde nominaliai irgi yra puolėjai, bet rungtyniauja ir įžaidėjo pozicijose.

Taip pat „Žalgiriui“ stinga dar metikų – jeigu eilę metų būdavo Artūras Milaknis, kurio įgūdis galėdavo turėti didelės įtakos rungtynėms, tai dabar tokią rolę turėtų tarsi perimti Karolis Lukošiūnas, bet didelis klaustukas, kiek jis gali tai daryti bei kiek minučių aikštelėje jam suteiks K.Maksvytis. Atrodė, kad „Žalgiris“ į atakuojančio gynėjo poziciją įsigis tikrai gerą metiką, bet pasuko kitu keliu – turėti daugiau agresijos prasiveržimuose į baudos aikštelę, o tai reiškia, kad daugiau tritaškių bus tikimasi iš K.Evanso, L.Lekavičiaus, Tylerio Cavanaugh ar to paties Rolando Šmito, kuris toli gražu irgi nėra patikimas metikas.

„Žalgiris“ įsigijo tikrai gerą krepšininką, kuriam įsitvirtinti NBA neleido prastas metimas iš toli ir atletiškumo stoka, tačiau pastarasis aspektas Europoje tikrai nebus problema. Jeigu komandoje nebūtų Edgaro Ulanovo arba Arno Butkevičiaus, niekas klausimo tikrai nekeltų, bet dabar Europoje dar tik kojas apšylančiam žaidėjui teks iškart šokti į batus, kuriuose jis nėra buvęs, taip neišvengiamai teks mokytis naujų dalykų. Žinoma, kad bus situacijų, kai I.Brazdeikis žais „trečiu numeriu“, o E.Ulanovas ar A.Butkevičius bus sunkiaisiais kraštais, tada „antru numeriu“ pabus K.Evansas, o įžaidėju – L.Lekavičius. K.Maksvytis gavo tikrai įdomų ir aukštas potencialo lubas turinį žaidėją, kurio privalumus reikės kaip įmanoma labiau išryškinti, jog jie pranoktų esančius minusus.

„Ilgoji pertrauka“: pokalbis su agentu Mariumi Rutkausku – Lekavičiaus situacija, Radzevičius Eurolygoje, tikėjimas Sirvydžiu, Maksvyčio skyrybos su „Žalgiriu“ ir atmestas pasiūlymas bei Kriisos galimas sugrįžimas į Kauną