Kapitono netektį pabrėžęs D.Bičkauskis: dar galime nuveikti kažką tikrai gero (6) interviu

 Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ (14/14) sezono kitaip nei amerikietiškais kalneliais nepavadinsi. „Betsafe-LKL“ čempionate, sužaidę 28 turus, panevėžiečiai nėra turėję ilgesnės nei trijų pergalių ar pralaimėjimų serijos.

Švytuoklės principas dar akivaizdesnis, jei pažvelgiame į pastarųjų aštuonerių rungtynių atkarpą, kurioje kiekvieną Nenado Čanako kariaunos pergalę seka pralaimėjimas, o po kiekvienos nesėkmės pavyksta atsitiesti triumfu namuose.

Nepaisant viso to, likus aštuoniems turams iki reguliariojo sezono pabaigos ir atkrintamųjų varžybų starto, Panevėžio klubas dar nėra praradęs šansų kabintis į trečią ar ketvirtą vietas bei namų aikštės pranašumą ketvirtfinalio serijoje.

Kovoje dėl palankesnių pozicijų prieš lemiamas sezono batalijas kertine „7bet-Lietkabeliui“ gali tapti sekmadienio akistata sostinėje su Vilniaus „Wolves Twinsbet“ (16/12) ekipa, prieš kurią jau pavyko užsitikrinti tarpusavio pranašumą.

Jei šiemet panevėžiečiai kažkur ir demonstruoja stabilumą, tai jį galime pamatyti tada, kai tenka stoti į kovą su „vilkais“. Alessandro Magro treniruojama komanda yra vienintelis oponentas, kuriam Panevėžio klubas dar nėra nusileidęs. Prie trijų pergalių „Betsafe-LKL“ reguliariajame sezone pavyko pridėti ir bronzinį triumfą Citadele KMT finalo ketverte.

Šių svarbių rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su „7bet-Lietkabelio“ atakų organizatoriumi Doviu Bičkauskiu, pasidalinusiu savo mintimis apie ekipos bangavimo priežastis bei neprarastą tikėjimą sezoną užbaigti skambia nata.

– Esame dviprasmiškame sezono taške – rungtynių dar liko nemažai, tačiau laiko iki atkrintamųjų ne tiek ir daug. Kaip galėtumėte įvertinti savo komandos trajektoriją?

– Vertinu nelabai gerai, nes perspektyvų pradžioje buvo labai daug. Atrodo, surinkome visai gerą komandą. Ji ir yra gera, bet tuo metu atrodė, kad galime tikrai žaisti daug geriau, bet kažkas nutiko ir vis atsitinka, kad žaidžiame ne taip, kaip norėtume. Tris kartus pralošėme prieš Jonavą, dukart „Nevėžiui-Optibet“, buvo ir Mažeikiai, kur ne tai, kad negerbėme varžovo ir turime laimėti, bet paleidžiame rungtynes ir jos baigiasi ne mūsų naudai. Dėl to labai skaudu. Dabar lentelėje turime, ką turime – esame penktoje vietoje. Turėjome šansą kilti iki trečios, bet per savo banguotą žaidimą esame penktoje. Skaudoka, bet dar liko daug rungtynių, stengsimės visas likusias laimėti ir pasigerinti savo vietą lentelėje.

– Treneris N.Čanakas spaudos konferencijose nuolat kartoja, kad neturi atsakymo ar priešnuodžio tam, kas įvyksta. Ar komandoje yra kažkiek aiškumo apie nesėkmių priežastis?

– Aišku, treneris jau irgi viską išbandęs. Jam turbūt kyla daug minčių ir klausimų galvoje, kodėl taip vyksta, natūralu. Ką aš galvoju, tai kad komanda tiesiog yra jauna. Daug jaunų žaidėjų. Gal kartais trūksta koncentracijos. Atrodo, turime kelias atkarpas gerų rungtynių, kur sužaidžiame gerai ir tada ateiname nesusikaupę, nenusiteikę ir panašiai, pralošiame tokias rungtynes, kurių neturėtume pralošti. Čia, manau, gal galima nurašyti ant tos koncentracijos ir jaunatviškumo, gal patirties stokos.

– Turbūt sunku paaiškinti du pastaruosius pralaimėjimus prieš Kėdainių klubą, kuris pastaraisiais metais, nors balansuoja ties atkrintamųjų riba, yra sunkiai įkandamas medalius laiminčiam „7bet-Lietkabeliui“. Kaip tai paaiškinti?

– Aš antrus metus esu čia, pernai tas pats buvo, šiemet irgi. Nežinau, kodėl taip yra. Tikrai kiekvieną kartą jie surenka gerą komandą, kovingus žaidėjus, kurie nori kažką įrodyti. Per tą kovingumą jie padaro mums tą laiką, kuomet žaidžiame, sunkesnį. Visąlaik žaidžiame kaip lygūs su lygiais. Lentelė neatspindi jų žaidimo, jie kovoja su visomis komandomis. Mes irgi ne išimtis.

– Po FIBA „lango“ pavasario pradžia jums buvo pozityvi – iškovotos trys pergalės, įveiktas Vilniaus „Rytas“. Visgi po to ir vėl seka banguotas laikotarpis su netikėtais pralaimėjimais. Ar jums patiems pavyko pajusti, kur paleidote vadeles, kai atrodė, jog jūsų kreivė kyla aukštyn?

– Sunku pasakyti, tikslaus atsakymo kaip ir nėra. Tose blogose rungtynėse gerų atkarpų taip pat buvo. Ypač pradžioje – pradedame labai neblogai, išsiveržiame į priekį. Pastarąsias rungtynes su „Nevėžiu-Optibet“ pradėjome solidžiai, antrame kėlinyje turėjome 16 taškų pranašumą ir reikėjo jį kažkaip išlaikyti. Mums tai nepavyko. Tas pats buvo ir su Jonava, kur nuvažiavę iki antrojo kėlinio galo susikrovėme 10 taškų persvarą, o jie per kelias atakas nubraukė viską perpus ir po to beveik išlygino rezultatą. Gal rungtynių metu kažkokios koncentracijos trūksta. Kai varžovas yra kito lygio, kaip „Žalgiris“ ar panašiai, mes ateiname susikaupę ir, atrodo, žaidžiame kaip lygūs su lygiais. Paskutinėse rungtynėse žaidėme taškas į tašką ir tik likus kelioms minutėms „Žalgiris“ išsiveržė į priekį ir laimėjo. O kai reikia ateiti prieš savo lygio ar, kai kuriais atvejais, žemesnio lygio komandas, nepavyksta išlaikyti koncentracijos 40 minučių.

– Turbūt verta paliesti Vytenio Lipkevičiaus netektį. Galbūt nuvalkiota frazė, bet tai buvo žmogus, atliekantis daug juodo darbo – perimantis kamuolius, išprovokuojantis pražangas puolime, lyderiaujantis kaip kapitonas. Akivaizdu, kad tai didelė netektis. Ar Vyteniui pavyksta savo ugnį komandai perteikti pačiam nežaidžiant? Galbūt to ir trūksta?

– Taip, labai trūksta tokių žaidėjų, tokių žmonių. Komanda yra jauna ir trūksta tokio lyderio. Iškart pasijautė, kai jis iškrito, nes jis darydavo nematomą darbą, užkamšydavo visas skyles gynyboje, puolime jis yra žmogus, mėgstantis žaisti komandiškai – dalintis kamuoliu, prakirsti. Tokio žaidėjo labai trūksta. Jis bando atvažiavęs kompensuoti tai – palaikyti, dalinti patarimus jaunesniems. Kaip gali, taip padeda, bet jo žiauriai trūksta aikštelėje.

– Minėjote trenerio N.Čanako 49-ąjį gimtadienį. Ne vienerius metus matyti, jog komanda leidžia kartu laiką ir atmosfera neatrodo problematiška. Kiek per tokius susibūrimus atsiribojate nuo to, kas vyksta aikštelėje?

– Taip vyksta eilę metų, pernai pirmąkart pamačiau, kaip viskas vyksta iš arti. Dabar jau matau, kaip visi yra sulipę, nesvarbu, su kokiomis emocijomis ar mintimis. Einame į tokius susibūrimus ir stengiamės nekalbėti apie krepšinį, ypač, kai yra blogai. Tokie dalykai kaip tik suartina ir jų reikia kuo daugiau, ypač bloguoju laikotarpiu. Tiesiog reikia mėgautis, bendrauti, išsikalbėti. Bet, aišku, po to su šviežia galva ateiti į aikštelę ir negalvoti. Tokie susibūrimai – tik į naudą.

– Jūsų komanda yra itin emocinga, tai liečia ir žmones su kostiumais – trenerį N.Čanaką ar direktorių Joną Mačiulį. Turbūt kartais tai užkrečia viską komandą. Ar esate tai identifikavę kaip bėdą, kad kartais nepavyksta suvaldyti emocijų?

– Nežinau, galbūt mes juos išprovokavome paskutiniu metu – su savo žaidimu ir emocijomis. Esame tikrai kartais nervingi, ypač kai nesiseka rungtynėse ir bandai griebtis šiaudo kažkur. Todėl tos nereikalingos emocijos ir išlenda. Esame jauna komanda, kovinga, norime laimėti, nesigauna, todėl tokie dalykai išlenda kartais. Nieko baisaus, iki tam tikros neperžengtos linijos.

– Kiek pavyksta to išvengti treniruotėse? Galbūt tai tik rungtynių dalykas, kuomet jau matote, jog pergalė slysta iš rankų?

– Gal tik rungtynėse. Treniruotėse stengiamės žaisti su emocijomis, bet sveikomis emocijomis. Reikia atiduoti viską treniruotėse, kad rungtynėse būtų lengviau. Į tas emocijas nesiveliame, bandome daryti savo darbą ir ištaisyti klaidas, kad kitose rungtynėse jų nedarytume.

– Asmeniškai sezonas jums yra solidus – kai kurie rodikliai kiek geresni nei pernai, kai kurie – prastesni. Kiek pats esate patenkintas tuo, ką pavyksta nuo savęs įnešti į komandinį kraitį?

– Aišku, visąlaik norėtųsi gal kažko daugiau padaryti dėl komandos, bet kartais nesigauna. Dabar svarbiausia atnešti komandai pergalę. Kadangi kartais nelaimime tų rungtynių, kurias reikėtų laimėti, yra labai skaudu. Man užtenka padaryti tiek, kad komanda laimėtų ir tada aš būčiau laimingiausias pasaulyje ir komandoje.

– Tai toli gražu ne pirmas sezonas su treneriu N.Čanaku, kuomet jo komanda nedemonstruoja užtikrinto žaidimo tokiame sezono taške, bet žinome, kaip galiausiai viskas baigdavosi – laimėtais medaliais. Kokie ženklai šiemet galėtų leisti tiek jums, tiek sirgaliams jaustis ramiai prieš atkrintamąsias?

– Šį sezoną jau įrodėme, kad atėjus lemiamoms rungtynėms galime žaisti ir tai daryti gan solidžiai. Tą parodė taurės rungtynės dėl trečios vietos prieš „vilkus“, kurias blogai pradėjome. Berods, buvo 0:12 atkarpa, bet po dviejų kėlinių išsilyginome ir laimėjome tą trečią vietą, medalį. Manau, kažkokią viltį fanams tikrai galime parodyti dėl to. Galiu tik užtikrinti juos, kad mes nepasiduosime ir stengsimės iš visų jėgų. Žinome savo, kaip komandos, potencialą, žinome, prieš kokias komandas šiemet žaidėme ir laimėjome. Manau, kad viską sudėliojus savo galvose, emocijose, šį sezoną dar galime nuveikti kažką tikrai gero.

– Nepaisant bangavimų, lentelėje dar tikrai pretenduojate į 3–4 vietas. Vienos kertinių rungtynių laukia sekmadienį su tiesioginiais varžovais dėl šių pozicijų – „vilkais“, kurie pastaruoju metu irgi nėra stabilumo garantas. Negana to, šiemet tai yra parankūs oponentai jums – vilniečius įveikėte keturissyk per tiek pat rungtynių. Kas bus svarbiausia, norint iškovoti šį dvigubą tašką?

– Ne krepšinio elementai lems rungtynių eigą. Manau, kad čia bus charakteris – kurie labiau norės, kurie atiduos daugiau savęs, kurie darys teisingus sprendimus, kurie neklys. Tie ir laimės. Čia ne apie krepšinį, o apie kovą.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai