LKL licencijavimo kriterijus atitiko visi klubai aišku, kada prasidės sezonas

Artėjančiame LKL sezone rungtyniaus 10 komandų, kurios licencijavimo komisijai pateikė dokumentus, įrodančius finansinį stabilumą ir tinkamą infrastruktūrą.

Pirmą kartą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istorijoje organizuoto licencijavimo proceso metu klubų atstovai turėjo pateikti oficialius dokumentus, įrodančius, jog komandos artėjančiame sezone atitiks du pagrindinius kriterijus – žais ne mažesnėje nei 1200 vietų arenoje ir tenkins licencijavimo tvarkoje, atitinkamai ir biudžete, nustatytą piniginį kriterijų, kuris negali būti mažesnis nei 300 000 eurų.

Taip pat į klubų artėjančio sezono biudžetą turėjo būti įtraukti ir trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, likę iš ankstesnių sezonų. Jei klubas turėjo 50 000 eurų skolų, tai šiam sezonui jis turėjo ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, nes skola mažino privalomą 300 000 eurų kriterijų, kurį klubas turėjo atitikti.

„Licencijavimo procesas vyko gana sklandžiai. Tiek mes, tiek ir klubų atstovai pirmą kartą susidūrėme su tokiu procesu, tačiau mus konsultavo bendrovė „Taxlink Baltic“, todėl manau, jog žengėme labai svarbų žingsnį. Tobulinsime licencijavimo tvarką ir sieksime dar didesnio aiškumo ir tvarkos. Klubai turėjo pateikti ne tik informaciją apie būsimą sezoną, tačiau ir finansinę atskaitomybę už 2014 metus bei paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitą. Turime matyti iš kur buvo surinktos lėšos ir kaip jos panaudotos. Turi būti pateikti logiški skaičiai, negali būti sunkiai paaiškinamų, didelių šuolių“ – sakė LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.

Prienų–Birštono „Vytauto“ ir Kėdainių „Nevėžio“ atstovai iki ketvirtadienio (rugpjūčio 13 dienos) LKL administracijai turi papildyti licencijavimo dokumentus ir pateikti skolų išmokėjimo grafikus ir taikos sutartis su krepšininkais.

Anot bendrovės „Taxlink Baltic“ auditorių ir konsultantų, ypatingas dėmesys buvo skiriamas klubų įsipareigojimams bei biudžetuose nurodytoms gautinoms paramos sumoms, planuojamoms įplaukoms iš bilietų pardavimų ir pan.

„Atitinkamos biudžetų eilutės buvo patikrintos naudojant tam tikras auditui įprastas procedūras. Svarbiausia, kad klubai bus stebimi visa čempionato laikotarpį: už pusmečio jiems teks pateikti ataskaitas apie biudžetų vykdymą, naujai deklaruoti trumpalaikes skolas. Manome, kad nekils didelių nesklandumų, vykdant tokio pobūdžio monitoringą, nes patys klubai nusiteikę geranoriškai, siekia finansinio skaidrumo ir aiškumo“, – teigė „Taxlink Baltic“ atstovė Jūratė Greimienė.

23-asis LKL sezonas startuos rugsėjo 30 dieną. Jame rungtyniaus Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Utenos „Juventus“, Klaipėdos „Neptūnas“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Alytaus „Dzūkija“, Šiaulių „Šiauliai“, Panevėžio „Lietkabelis“, Prienų–Birštono „Vytautas“ ir Kėdainių „Nevėžis“.

„Ilgoji pertrauka“: kas dvejoja dėl žaidimo rinktinėje, kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“, jungtinių LKL komandų idėjos, treneriui „Neptūnui“ ir „Rytui“ bei prieš ką akis dėl Trinchieri užmerkė Kauno klubo vadovai