M.Mažeika: didžiausias mano laimėjimas - šeima

"Neptūno" komandos kapitonas Martynas Mažeika sako, jog vienas iš artimiausių jo asmeninio gyvenimo tikslų - išmokti groti gitara.

"Didžiausias mano pasiekimas - nuostabi žmona Akvilė ir sūnelis Nojus. Laukiu, kol mažylis paaugs ir galės ateiti pažiūrėti, kaip žaidžia tėtis, arba galės su mamyte palakstyti po parduotuves. Džiaugiuosi, kad mūsų šeima puikiai sutaria", - kalbėjo 26-erių M. Mažeika.

Tavo sportinės karjeros pradžia itin įspūdinga - 2003 metais tapai pasaulio jaunių (iki 19 metų) vicečempionu, 2005 metais - Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionu. Ar šie titulai padėjo kopti karjeros laiptais?

Gal kažkiek ir padėjo. Dabar sunku pasakyti... Susidomėjimas krepšiniu prasidėjo kieme. Būdavo sunku mane išvaryti iš krepšinio aikštelės. Kasdien rinkdavomės, organizuodavome įvairiausius turnyrus. Vėliau, kai buvau dešimties metų, tėtis atvedė mane į Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą pas trenerį Grigorijų Pancerovą.

Tau tris sezonus teko rungtyniauti Vokietijos ekipose Berlyno "ALBA" ir "Bonos Telekom Basket", po sezoną Italijos "Kapo d'Orlando Upea" ir Latvijos Rygos VEF komandose. Kokia ta legionieriaus duona?

Žinoma, legionieriams yra truputį sunkiau, iš jų šiek tiek daugiau reikalaujama. Taip pat esi toliau nuo artimųjų, draugų... Kita vertus, žaidi tą patį krepšinį kaip ir visi.

Į Vokietiją išvykai būdamas vos 19 metų. Kaip prisitaikei prie svetimos šalies, kultūros? Nebuvo sunku? O gal kaip tik sunkumai užgrūdino?

Vokietijos kultūra gerokai skiriasi nuo Lietuvos ir kitų šalių. Iš pradžių jų tvarka ir tikslumas kėlė nuostabą, bet vėliau lengvai pripratau ir to net pasigedau kitose šalyse. Žinoma, sunkumai grūdina - kai anksti palieki namus, iškeliauji į visiškai svetimą šalį, tuomet į gyvenimą pradedi žvelgti visai kitomis akimis.

Išmokai vokiškai ar itališkai? Gal buvo kokių kuriozinių situacijų dėl kalbos barjero?

Vokietijoje mokiausi vokiečių kalbos, kadangi norėjau iš tos šalies kažką pasiimti, patobulėti. Pradžioje buvo daug kuriozinių situacijų: pavyzdžiui, mieste bandai susikalbėti su žmonėmis, rimtu veidu penkias minutes kalbi, o galiausiai pastebi, kad jie į tave keistai žiūri, ir paaiškėja, kad nieko nesuprato. Dažniausiai tai nutikdavo su vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems reikia viską itin taisyklingai kalbėti.

"Neptūno" ekipoje per savo karjerą rungtyniauji jau šeštą sezoną. Pirmą kartą į reprezentacinės Klaipėdos ekipos gretas įsiliejai 2000 metais. Kaip, tavo akimis, per tą laiką pasikeitė "Neptūnas"?

Tai pats mėgstamiausias mano klubas, kuriame pradėjau žaisti krepšinį. Galiu drąsiai teigti, kad per tuos metus "Neptūnas" tapo daug profesionalesnis, žaidėjams suteikiamos daug geresnės sąlygos. Reikia tik žaisti ir siekti pergalių, nereikia rūpintis pašaliniais veiksniais. Tai labai gerai. Toli gražu ne kiekviename krepšinio klube yra tokia situacija. 

Esi "Neptūno" komandos kapitonas. Ar šios pareigos tau malonios?

Kapitonu esu išrenkamas jau ne pirmus metus. Labai malonu. Man tai - lyg įvertinimas. O įsipareigojimų šiokių tokių yra, tačiau kai tai patinka, viską atlikti - vienas malonumas.

Kurios rungtynės tau yra įsiminusios labiausiai?

2009 metų Baltijos krepšinio lygos Iššūkio taurės ketvirtfinalio atsakomosios varžybos išvykoje su Švedijos "Dolphins" ekipa. Norint patekti į kitą etapą, mums reikėjo laimėti daugiau nei 35 taškų skirtumu, nes namie buvome tiek pralošę. Rungtynių pabaigoje pirmavome 36 taškais, tačiau varžovai paskutinę sekundę įmetė du taškus ir mes, laimėję 34 taškų skirtumu, salę palikome nuleistomis galvomis. Tai buvo kuriozinės, apmaudžios rungtynės.

Ar turi krepšininko idealą, kuris nuo vaikystės įkvepia siekti savo užsibrėžtų tikslų?

Taip. Tai - Šarūnas Marčiulionis. Iki dabar gėriuosi jo žaidimu, stebiu vaizdo įrašus. Jis visada man būdavo tas žmogus, kuris įkvėpdavo ir suteikdavo noro žaisti krepšinį.

Krepšininkai dažnai turi įvairių prietarų, kurių laikosi prieš svarbias varžybas.

Anksčiau prieš varžybas stengdavausi nesiskusti ar nesikirpti plaukų, tačiau pastaruoju metu į tai nebekreipiu per daug dėmesio.

Kokius žodžius ar frazes kali sau į galvą, kai itin svarbią akimirką reikia mesti lemiamą metimą ar baudas? Kaip bandai save nuteikti?

Trumpa malda prieš svarbius baudos metimus visuomet padeda.

Kaip leidi laisvalaikį? Kokių turi pomėgių?

Dažniausiai laisvalaikis būna skiriamas šeimai. Su žmona Akvile, pusės metukų sūnumi Nojumi ir dvejų metų mopsiuke Ziūze mėgstame ieškoti naujų, ramių vietų pasivaikščiojimui. Stengiamės bent kartą per savaitę jas aplankyti, tai padeda susikaupti ir nusiraminti. Dar liko paskutinis Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijų kursas Klaipėdos universitete. Reikia baigti ir mokslus, nes ateityje pravers. Renku viską, kas yra susiję su Elviu Presley: muzikos įrašus, atributiką, informaciją.

Įdomu, koks gi Martynas Mažeika buvo vaikystėje, paauglystėje?

Nebuvau "blogiukas", tačiau tėvams ne kartą yra tekę ir paraudonuoti prieš mokytojus. Greitai jie mane sutvarkydavo.

Sezono pradžioje per susitikimą su gerbėjais minėjai, kad dauguma "Neptūno" krepšininkų turi pravardes. Kaip komandos nariai vadina tave?

Šį sezoną "Neptūno" komanda tikrai linksma, tad kasdien prisigalvojame įvairiausių netikėčiausių pravardžių. Mane dažniausiai komandos draugai vadina nenugalimuoju (juokiasi - Aut. past.).

„Ilgoji pertrauka“: ar Walkeris baigs sezoną Kaune, „Ryto“ marketinginis ėjimas prie „Žalgirio“ atributikos parduotuvės, įdomi „Ryto“ ČL sezono kryptis, Brazdeikio ir Howardo mainai, Stonkaus atlygis ir sirgalių įžeidinėjimai rungtynių dalyviams