Mirštanti tradicija – LKL nebeliko be legionierių besiverčiančių klubų (13)

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pastaraisiais metais nuolat smarkiai progresuoja. Vadovavimą lygai perėmus Remigijui Milašiui, konkurencija lygoje ir komandų meistriškumas kasmet tik auga.

Prie to itin prisidėjo atsiradę finansiniai reikalavimai klubams, griežtesnė jų priežiūra, be to – lyga pasidarė gerokai uždaresnė. Jau trečius metus ji pasitinka su tuo pačiu komandų rinkiniu, o toks stabilumas teigiamai atsiliepia ir patiems klubams, kurie gali rėmėjams žadėti ilgalaikį bendradarbiavimą.

Tiesa, toks puikus procesas turi ir savo kainą – komandos nebesugeba išsiversti tik su vietiniais žaidėjais.

Atsisakė ilgalaikių tradicijų

Legionieriai LKL toli gražu nėra jokia naujiena. Jų matėme net ir debiutiniame lygos sezone, kai 1993-aisiais Kauno „Žalgiriui“ atstovavo amerikietis Andrew Harmonas ir estas Gertas Kullamae. Tačiau kasmet atsirasdavo pionieriškas klubas, kuris eidavo griežtai lietuviška linkme.

Paskutinis šios idėjos atsisakė Prienų–Birštono „Vytautas“. Ilgą laiką Virginijaus Šeškaus auklėtiniai buvo tik lietuviai, tačiau po nepavykusio praėjusio sezono šios tradicijos teko atsisakyti. Klubui nepavyko tik iš lietuvių suburti komandos, kuri atitiktų V.Šeškaus filosofiją, o šią dar ir praretinus traumos į medalius net nebuvo pretenduota. Artėjantį sezoną „Vytaute“ jau žais Bradas Tinsley ir Karlis Apsitis, o jų gretos gali ir dar pagausėti.

Bradas Tinsley

Ilgą laiką amžinais bronzos medalių laimėtojais laikytas „Šiaulių“ klubas taip pat laikėsi griežtos politikos verstis be legionierių, tačiau taip pat neatsilaikė prieš progresuojantį krepšinį. „Šiauliai“ nusprendė nepasitenkinti tik LKL bronza ir ryžosi išmėginti save Europos turnyruose (rungtynių Europos taurėje ir Iššūkio taurėje). Šiuo tikslu 2006-aisiais į peržiūrą buvo pakviestas Antoine‘as Jordanas, 2007-aisiais į klubą atvyko Antonio Grantas ir Jose Olivero. Nuo tada „Šiauliai“ legionierių neišsiverčia.

Jaunų lietuvių auklėjimui save pašventęs Vilniaus „Sakalų“ klubas neatlaikė ir dėl finansinių problemų buvo priverstas palikti LKL, konkurencijos neišgyveno ir Kauno „LSU-Atletas“, kuris iškritęs iš LKL nusprendė nebesivaržyti net ir Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).

Kosmopolitizacijos priežastys

Šio reiškinio priežasčių toli ieškoti nereikia. Visų pirma – augantis klubų lygis, kurio nesugeba patenkinti tik vietiniai žaidėjai. Augant visos lygos meistriškumo standartui, vis mažėja tokį lygį atitinkančių žaidėjų, tad legionierių skaičiaus didėjimas yra tiesiog natūralus procesas.

Svarbus vaidmuo atitenka ir finansiniam aspektui. Panašių sugebėjimų amerikiečiai yra nepalyginimui pigesni už lietuvius, o tokią akivaizdžią tiesą pripažįsta visų klubų atstovai. Be to, ir patys lietuviai užsienyje randa galimybių uždirbti daugiau nei Lietuvoje. Būtent dėl to geriausias sąlygas pasiūlyti galinčių grandų nesudominęs Vytautas Šulskis pasuko į Libaną, Saulius Kulvietis – į Ispaniją, o Artūras Valeika – į Rumuniją.

Valeika

Be to, LKL klubai vis gausiau yra pasiryžę save išmėginti tarptautiniuose frontuose. Ateinantį sezoną bent Europos klubų atrankose rungtyniaus septyni iš dešimties lygos klubų. Tokie iššūkiai visada reikalauja papildomų investicijų, o ir žaidėjai iš svečių šalių dažnai būna naudingi.

Dar viena priežastimi galima laikyti ir jaunųjų krepšininkų trūkumą. Ne paslaptis, kad šalies krepšinis šiuo metu stokoja aukštu individualiu meistriškumu išsiskiriančio jaunimo, o ir šis neretai pasirenka užsienį. Veikiančia galima laikyti tik „Žalgirio“ piramidę, kuri turi maitinti ir kitus klubus. Vien per pastarąjį mėnesį „Lietuvos rytas“ pasipildė šios sistemos auklėtiniu Martynu Echodu, o „Šiauliai“ pasiskolino jo bendraamžį Lauryną Birutį.

Lietuviškų klubų pasiekimai

Verstis tik vietiniais krepšininkais komandas demotyvuoja ir ne itin žavinga tokių klubų istorija. Jau pastaruosius penkis sezonus visi ant apdovanojimų pakylos lipę klubai turėjo savo gretose užsieniečių. Paskutinis be legionierių medalį iškovoti sugebėjo Prienų klubas, bet tada LKL siautusią „bėk ir mesk“ tipo komandą galima laikyti tikru fenomenu.

Iki istorinio pirmojo medalio klubo istorijoje Utenos „Juventus“ 2015-aisiais atvedė lyderiu joje buvęs Rashaunas Broadusas, o pirmą kartą į finalą Panevėžio „Lietkabeliui“ patekti padėjo smogiamasis gynėjų duetas Lorenzo Williamsas ir Benas Madgenas.

Madgenas

„Lietuvos rytas“ nuo pat klubo įkūrimo rėmėsi bent vienu legionieriumi, o „Žalgiris“ grynai lietuviška sudėtimi užbaigė tik krizinį 2008–2009 metų sezoną. Kauniečiai tada nužygiavo iki finalo, tačiau jame „Lietuvos rytui“ nusileido 1:4, o antrosiose rungtynėse patyrė vieną didžiausių gėdų finalų istorijoje, kai pralaimėjo net 58:100.

Šį sezoną su mažiausiu legionierių skaičiumi pasitinka tik po vieną turinčios „Neptūno“ (Juanas Palaciosas) ir „Juventus“ (Anthony Irelandas), tačiau abu šie klubai komplektacijos dar nebaigė ir žada pildytis būtent svečių šalių žaidėjais.

Kitų lygų patirtis

Tai gi tenka pripažinti – legionierių skaičiaus didėjimas yra natūrali progreso pasekmė, kuri toli gražu nereiškia, jog krenta lietuvių krepšininkų lygis. Šalies rinktinė nuolat skina medalius, o daugelis jos narių yra užaugę būtent LKL komandose.

Panašius reiškinius galima stebėti ir kitose pajėgiausiose lygose. Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) pastaraisiais metais tampa vis globalesniu reiškiniu ir muša legionierių rekordus. Prieš prasidedant sezonui komandos savo sudėtyse turėjo 113 legionierių (beveik po keturis kiekvienai ekipai), o šiemet šis skaičius turbūt bus dar didesnis. Itin didelis internacionalas yra sukauptas ir Ispanijos pirmenybėse.

Tiesa, visiškai pamesti galvos dėl užsieniečių taip pat nereikėtų. Blogu pavyzdžiu galima laikyti Italijos čempionatą, kuriame trumpam buvo panaikintas legionierių limitas. Per keletą metų ši lyga smarkiai regresavo ir dabar jau nusileidžia Turkijos lygai, netrukus gali būti pralenkta ir Vokietijos pirmenybių.

Galų gale, niekada nereikia pamiršti tiesos, kad Lietuva – krepšinio šalis. Talentingų žaidėjų čia niekada netrūks, tiesiog šiuo metu jiems yra kaip niekad daug galimybių tobulėti peršokant LKL. Studijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar persikėlimas į Ispaniją, Vokietiją ir kitas šalis yra itin lengvai pasiekiamas. Lietuviai vyksta į užsienį, o užsieniečiai – į Lietuvą, tai yra natūralus procesas, kuris neturėtų trikdyti krepšinio gerbėjų.

„Ilgoji pertrauka“: V.Sirvydžio (ne)pagrįsti priekaištai dėl sūnaus, kodėl „Wolves“ nepildo sudėties, kodėl pyksta Thurmanas, ar Rubštavičius pasiruošęs keltis į „Žalgirį“, Petrauskas prie „Neptūno“ vairo ir lažybininkų reklamos likimas klubų pavadinimuose