P.Abramavičius keliasi į „Sūduvą-Mantingą“ interviu

Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ sulaukė dar vieno solidaus pastiprinimo. Suvalkijos ekipa pranešė, kad į komandą pavyko prisivilioti 204 cm ūgio puolėją – Paulių Abramavičių.

Krepšininkas atvyksta iš kitos Suvalkijos komandos, Šakių „Zanavyko“.

Praėjusiame sezone 28 metų Abramavičius, gindamas Šakių komandos garbę, sužaidė 33 rungtynes. Per jas aikštelėje praleisdamas vidutiniškai po 25 minutes puolėjas pelnydavo 13,3 taško, atkovodavo po 5,8 atšokusio kamuolio bei atliko po 1,3 rezultatyvaus perdavimo.

„Visada norisi, kad komanda, kurioje žaidžiu, demonstruotų komandinį krepšinį, o aš būčiau svarbi to žaidimo dalis bei suteikčiau maksimalios naudos, – tvirtino universaliu žaidimu pasižymintis „Sūduvos-Mantingos“ naujokas.

Tiek grumtis po krepšiu, tiek ir pataikyti iš toli galintis Abramavičius pasidžiaugė, kad kartu su juo į Marijampolę atvyksta ir treneris Giedrius Žibėnas.

„Treneris Žibėnas kiekvienoje treniruotėje išlaiko maksimalią koncentraciją nuo pirmos iki paskutinės minutės. Jis visada pasiruošęs skirti laiko papildomam žaidėjų meistriškumo tobulinimui“, – gerų žodžių naujajam marijampoliečių vairininkui negailėjo Abramavičius.

Kaunietis anksčiau yra rungtyniavęs tokiuose klubuose, kaip Panėvėžio „Panėvėžys“, Prienų „Rūdupis“ Vilniaus „Sakalai“ ar Huelvos „Cajasol“ (Ispanija).

– Kodėl nusprendei priimti klubo pasiūlymą?

– Priimti Marijampolės klubo pasiūlymą paskatino keletas veiksnių. Pirmiausiai, šis klubas yra priskiriamas prie lygos favoritų. Taip pat svarbus motyvas buvo naujasis komandos treneris, su kuriuo susipažinau praėjusiame sezone, rungtyniaudamas jo treniruojamoje komandoje. Žinoma, geografiniu atžvilgiu, nenorėjau pernelyg nutolti nuo Kauno, kur noriu užbaigti sporto vadybos studijas.

– Į Marijampolę keliesi kartu su treneriu. Ar tai turės įtakos tavo adaptacijai komandoje?

– Tai, kad jau praėjusiame sezone susipažinau su šiuo treneriu, tikrai turėtų palengvinti adaptaciją Marijampolės ekipoje. Trenerio Giedriaus Žibėno filosofija primena mano vaikystės trenerį Rolandą Radvilą, kuris mus visuomet auklėdavo taip, kad kiekvieną dieną reikia siekti neįmanomo, tada turėsi galimybę pasiekti maksimumą. Treneris Giedrius kiekvienoje treniruotėje išlaiko maksimalią koncentraciją nuo pirmos iki paskutinės minutės. Jis visada pasiruošęs skirti laiko papildomam žaidėjų meistriškumo tobulinimui. Tai veda į priekį tiek jį, tiek žaidėjus individualiai, tiek ir visus kartu, kaip komandą.

– Šakių ir Marijampolės klubų rungtynės buvo vadinamos derbiais, kurie, ypač pernai aštuntfinalyje, sukeldavo daug aistrų. Ar nebus papildomo spaudimo ateinantį sezoną?

– Taip, pernai šis derbis tikrai turėjo būti įdomus žiūrovams. Iš žaidėjų jis pareikalavo nemažai fizinių ir psichologinių jėgų. Komandai, kuri lieka pralaimetoja paskutinėse serijos rungtynėse, prireikia laiko atsigauti psichologiškai. Tačiau aš vadovaujuosi principu, kas manęs nenužudo, tas padaro mane stipresniu. Kuo didesnės svarbos rungtynės, tuo svarbesnis kiekvienas judesys, metimas ar perdavimas. Būtent tokias rungtynes aš mėgstu labiausiai ir į jas žiūriu, kaip į galimybę įrodyti sau ir aplinkiniams ko esu vertas aš ar visa komanda.

– Statistiškai praėjęs sezonas tau buvo gana sėkmingas. Kokio vaidmens tikiesi šiais metais?

– Mano tikslas, kad kiekvienas sezonas būtų maksimaliai sėkmingas. Visada norisi, kad komanda, kurioje žaidžiu, demonstruotų komandinį krepšinį, o aš būčiau svarbi to žaidimo dalis bei suteikčiau maksimalios naudos. Svarbu, kad visi stumtume komandą viena kryptimi, o klubo administracija ir treneriai, teisingai pasirinktų reikiamą kelią į sėkmę.

– Kokios yra tavo, kaip krepšininko, stipriosios pusės?

– Manau tai universalumas puolime: galiu žaisti po krepšiu ar nugara. Taip pat galiu pataikyti iš vidutinio nuotolio ir toli. Esu kovingas, niekada nepasiduodu, siekiu užsibrėžtų tikslų. Nors jau nesu naujokas krepšinyje, tačiau manau, kad tiek jauniems, tiek ir vyresniems žaidėjams, visada yra kur tobulėti.

– Per karjerą esi rungtyniavęs įvairiuose klubuose. Ar gali įvardinti komandą, kurioje jauteisi geriausiai?

– Manau tai Ispanijos klubas Huelva „Cajasol“. Ten sezono eigoje pasiekėme tobulą vidinę atmosferą. Už aikštės ribų, visi dvylika krepšininkų kartu leisdavome didžiąją laisvalaikio dalį, linksmindavomės ir spręsdavome iškilusias problemas. Visa tai atsispindėjo aikštelėje – aukodavomės vienas dėl kito treniruočių ir varžybų metu, save vadinome viena šeima, todėl nenuostabu, kad sezono pabaigoje pademonstravome solidų žaidimą bei aukštus rezultatus.

– Ar pažįsti ką nors iš naujųjų komandos draugų?

– Taip, su kai kuriais yra tekę susidurti žaidžiant priešingose ekipose. Su Paulium Kleiza pernai kartu rungtyniavome Šakiuose. Apskritai, kolektyvą vertinu teigiamai.

– Kaip vertini „Sūduvos-Mantingos“ galimybes kitą sezoną?

– Ateinančiame sezone, ši ekipa turi visus šansus tapti čempione. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad sezonas dar nėra prasidėjęs, todėl visų komandų galimybės kol kas yra lygios. Manau, kad mūsų ateitis priklauso nuo įdėto darbo, talento ir trupučio sėkmės.

– Ko galėtum palinkėti komandos sirgaliams?

– Visiems būsimiems komandos draugams, klubo administracijai, treneriams, komandos sirgaliams norėčiau palinkėti būti vieningiems, ypač tada, kai užklumpa nesėkmės. Kryptingai dirbti, niekada nepasiduoti ir kad visas pastangas vainikuotų čempionų titulas.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.