Šiauliuose likęs E.Stankevičius: pernelyg nesvarsčiau ir nelaukiau daugiau pasiūlymų (1) interviu

Praėjusią savaitę naują sutartį su „Šiauliais“ pasirašęs Eimantas Stankevičius kitų klubų pasiūlymų ilgai nesvarstė. Nuo 2019 metų Saulės mieste rungtyniaujančio gynėjo kelionė komandoje prasitęsė dar mažiausiai vienam sezonui.

„Kalbos su treneriu prasidėjo jau sezono pabaigoje, kai gavau traumą ir žinojome, kad daugiau nerungtyniausiu, – interviu bcsiauliai.lt kalbėjo krepšininkas. – Pernelyg nesvarsčiau ir nelaukiau daugiau pasiūlymų, pasirinkau variantą arčiausiai širdies.“

Pokalbyje E. Stankevičius papasakojo apie sužadėtuves Tailande, išskyrė savo favoritus Europos futbolo čempionate bei įvardino gražiausius momentus per savo penkerių metų karjerą Šiauliuose.

– Eimantai, prabėgo jau kiek daugiau nei mėnuo vasaros, kaip ji tau klostosi?

– Klostosi gerai, iš karto po sezono išvykau į kelionę. Teko paatostogauti, pakeliauti, prasivalyti galvą. Grįžus, kaip ir kiekvieną vasarą, kibau į darbus su fizinio rengimo bei asmeniniu treneriu.

– Po sezono išvykai į Tailandą ir ten spėjai pasipiršti savo mylimajai. Ar viskas įvyko suplanuotai?

– Tikrai taip, viską buvau apgalvojęs iš seniau. Manau atėjo laikas. Tik sudėtinga buvo slėpti žiedą visos kelionės metu, pats didžiausias galvos skausmas (šypsosi).

– Daugelio dėmesį šią vasarą prikaustė Europos futbolo čempionatas, taip pat laukia Olimpinės žaidynės bei krepšininkų atranka į ją. Ar esi įsitraukęs į šiuos sporto renginius laisvu metu?

– Futbolą tikrai pasižiūriu, nors ir nesu didelis klubinio sezono fanas, bet rinktinių čempionatų stengiuosi nepraleisti. Kaip ir kiekvienais metais, palaikau Portugaliją ir tikiuosi, kad jie dar kartą taps čempionais. Pirmąsias Olimpinės atrankos rungtynes pažiūrėti sutrukdė nepatogus laikas, kadangi tenka anksti keltis į treniruotes.

– Visai neseniai paaiškėjo, kad dar mažiausiai sezonui lieki rungtyniauti „Šiaulių“ klube. Kas lėmė tokį sprendimą?

– Kalbos su treneriu prasidėjo jau sezono pabaigoje, kai gavau traumą ir žinojome, kad daugiau nerungtyniausiu. Buvo smagu, kad pats treneris parodė iniciatyvą, pakalbėjome apie kitą sezoną. O vasarą liko tik susidėlioti niuansus ir tiek. Pernelyg nesvarsčiau ir nelaukiau daugiau pasiūlymų, pasirinkau variantą arčiausiai širdies.

– Nepaisant to, kad tau dar tik 26-eri, tai bus šeštasis tavo sezonas Saulės mieste ir po truputį tampi klubo veidu. Ar tai prideda pačiam daugiau atsakomybės, spaudimo? O galbūt atvirkščiai, palengvina darbą aikštelėje?

– Manau, kad palengvina. Viską klube ir mieste žinau, papildomo spaudimo nėra. Manau, kad ir su fanais esame sukūrę gerą ryšį, o tai prideda pasitikėjimo ir saugumo jausmo.

– Praėjęs sezonas tiek komandai, tiek tau asmeniškai buvo lyg amerikietiški kalneliai. Nors LKL į atkrintamąsias prasibrauti nepavyko, komanda pateko į finalo ketvertus taurės varžybose bei Europos Šiaurės krepšinio lygoje. Kokį balą galėtum parašyti šiam sezonui?

– Gal sakyčiau septynetas. Iš tikro, nebuvo taip blogai… Faktas, pati pradžia buvo labai prasta ir tuomet nesitikėjome pasiekti dviejų finalo ketvertų. Jei galiausiai būtume patekę į LKL atkrintamąsias ir būtume užsikabinę medalius ENBL ar KMT turnyre, iki ko trūko labai nedaug, tai ir devynetą galėčiau parašyt.

– Sezono startas buvo sunkus. Kas labiausiai padeda išlaikyti motyvaciją sezono metu, kai ir pats ir komanda rungtyniauja ne taip kaip dauguma tikisi?

– Žinoma, labai sunku psichologiškai, kaip ir bet kuriame darbe. Ypač, kai viskas nesiseka. Bet niekas už tave iš tos duobės neišlips. Reikia po truputį kapanotis, dirbti, nuleisti galvą ir tikėtis geriausio.

– Minėjai, kad viena pagrindinių priežasčių likti Šiauliuose buvo treneris Ž. Urbonas. Atvykus jam tavo žaidimo kreivė kilo į viršų. Tikriausiai nesumeluosiu, kad pasitikėjimas ir psichologija krepšinyje vaidina ypatingai didelį vaidmenį?

– Be abejo, dar kartelį pats įsitikinau, kiek daug reiškia pasitikėjimas savimi. Žydrūnas būtent tai ir įdiegė mums visiems – kad esame geresni nei žaidžiam. Duodavo laisvę ir pradėjom geriau žaisti, tik pritrūko laiko.

– Nepaisant gerų asmeninių rodiklių antroje sezono pusėje tavęs neaplenkė ir traumos. Taurės ketverto varžybose patyrei blauzdos raumens plyšimą, o tik sugrįžus ant parketo, netrukus vėl teko palikti aikštę dėl rankos traumos, dėl kurios praleidai ir ENBL finalo ketvertą Danijoje. Kiek sunku buvo stebėti komandą iš šono lemiamoje sezono atkarpoje?

– Labai sunku. Buvo finišo tiesioji, o pats jaučiau, kad esu labai geroje formoje. Visuomet žymiai sunkiau žiūrėti nuo suolo ir nieko negalėti padaryti aikštelėje. Tas pats ENBL ketvertas… Visą sezoną žaidi, kad galėtum ten atsidurti, o sulaukus jo, tu negali nieko padaryti… Faktas, kad sunku, bet traumos neišvengiamos mūsų sporte.

– Ar dabar jautiesi išsigydęs visas traumas?

– Viskas gerai, dar šiek tiek pajaučiu lūžusį delną, bet nebetrukdo.

– Žvelgiant į visą tavo etapą Šiauliuose, komanda išgyveno labai skirtingų sezonų bei akimirkų. Ar galėtum išskirti momentą, kuris labiausiai įstrigo?

– Tikriausiai, kad būtent šių metų patekimas į taurės ketvertą, nes sezonas tikrai buvo kaip „linksmieji kalneliai“. Nebūtume patys patikėję, kad taip viskas gali išsirutulioti. Buvo sunku suvokti, kas įvyko. Tad išskirčiau šį momentą. Taip pat, kai laimėjome prieš tą pačią Jonavą ir išėjom į LKL pusfinalį prieš keletą metų. Tada tikrai jautėmės ypatingai ir nuveikę didelį darbą.

– Kaip vertini miesto gyventojų bei sirgalių palaikymą, ar jauti kažkokias besikeičiančias tendencijas per šiuos 5 sezonus?

– Man atvykus tų fanų buvo gerokai mažiau. Žinoma, pirmaisiais metais buvo karantinas bei sezonas be sirgalių. Vėliau jie grįžo bei sparčiai augo H tribūnoje. Tas labai smagu. Kaip ir visur, pergalės prisideda prie gausesnio ir audringesnio palaikymo.

– Jau nuo gegužės komandos sirgaliai gali įsigyti artėjančio sezono „Geltonai Juodų klubo“ narystes. Ką galėtum pasakyti tiems, kurie dar neapsisprendė bei abejoja dėl jų įsigijimo?

– Tikrai patarčiau jas įsigyti ir būti su komanda. Sezonas, neabejoju, kad bus geresnis ir atitinkamai ilgesnis. Klubo tikslas nebus tik atkrintamosios, mėginsim kabintis į aukštesnes pozicijas.

„Ilgoji pertrauka“: ant „Žalgirio“ slenksčio esantys gynėjai, gandai apie Kotsarą, Veličkos ir Tubelio likimas, Rubštavičiaus bei „Lietkabelio“ sąjunga ir Čempionų lygos burtai