Venesuela lietuvio akimis: pagrindinis iššūkis – nusikalstamumas (14)

Liepos 2-8 dienomis Venesuelos sostinėje Karakase vyksiantis FIBA olimpinis krepšinio atrankos turnyras – rimtas išbandymas ne tik Lietuvos rinktinei, bet ir ją palaikantiems sirgaliams.

Keliauti į šią Pietų Amerikos šalį susiruošę lietuviai ras benziną už juokingą kainą, automobilių „košę“, antrą religiją – beisbolą ir penkiskart didesnę galimybę žūti nei Irake.

Ilgos eilės prie pasų kontrolės oro uoste, didelis valstybės vadovo Hugo Chavezo portretas, tarybinio stiliaus erdvės ir pavieniai spekuliantai, siūlantys pirkti dolerius. Tokį vaizdą pirmiausiai išvys bet kuris lietuvis, lėktuvu į Karakasą atskridęs palaikyti mūsų šalies nacionalinę ekipą.

Kaip Balsas.lt pasakojo Venesueloje pusmetį dirbęs verslininkas Gediminas, valiutos kursas – aktualiausias atvykusiems.

„Apie eurus reikėtų pamiršti, o dolerius keistis galima oficaliai tik bankuose, nes nelegalus valiutos keitimas – kriminalinis nusikaltimas. Nenuostabu, kad šalyje du kursai. Oficialus – maždaug 4,3 bolivaro už dolerį, o neoficialus arba gatvėje – dukart didesnis“, – pasakojo jis.

– Tai vos atvykus reikėtų traukti tiesiai į banką?

– Reikėtų ieškoti pažįstamų arba patikimų žmonių, nes „valstybinis“ valiutos kursas per mažas. Vietiniai mielai visas santaupas keičia į dolerius. Tiesa, su spekuliantais oro uoste geriau nesusidėti, nes gali ir apsauga „susemti“.

Nerekomenduoju atsiskaitinėti kortelėmis. Jas visur priima, bet kursas bus bent perpus prastenis nei gatvės, atsiskaitant kasininkas ar pardavėjas klaus papildomų dalykų, ir klaus ispaniškai. Ką nors perkant parduotuvėse, prieš aptarnaujant, kasininkas visada klausia: „numero de cedula“, kas reiškia „tapatybės kortelės numeris“. Vyriausybė, matyt, nori sugaudyti, kiek kas išleidžia pinigų, todėl parduotuvės turi registruoti kiekvieną pirkimą.

– Ar teko išgyventi vadinamąjį kultūrinį šoką Venesueloje?

– Jei kalbėsime apie kontrastus, ten daug senų automobilių, gausybė vos krutančių amerikietiškų mašinų. Pribloškia benzino kaina – apie 3 lietuviškus centus už litrą. Kas turi ratus, užsiveda ir važiuoja. Kita vertus, tie vos krutantys „grabai“ pakankamai brangiai kainuoja antrinėje rinkoje, nes jų įvežimas – komplikuotas. Tačiau didžiausias šoką lietuviai patirs dėl eismo.

– Ką turite galvoje?

– Visi važiuoja kaip kas nori. Kadangi pačiam teko vairuoti, prie tų keistenybių po truputį pripratau. Jau būni pasirengęs, jei kas iš trečios juostos suka į dešinę ir nerodo posūkio. Tai normalu. Kelio ženklų beveik nėra. Karakase dauguma gatvių – vienos krypties, tačiau ženklų, žyminčių vienos krypties eismą, nėra. Reikia tiesiog „žinoti“.

Reikia dar turėti galvoje, kad Karakase – žiaurūs kamščiai. Kai grįždavau į Lietuvą, sakydavau, kad čia tyla ir ramybė, o mašinų apskritai nėra gatvėse. Venesuelos sostinėje – automobilių „košė“. Reikia būti itin atsargiems einant per gatvę, nes negalioja taisyklė, kad pėstysis teisesnis eismo dalyvis, net ir pėsčiųjų perėjoje. Taksi, nepaisant juokingos benzino kainos, brangus.

– Angliškai ko nors pasiteiravus, vargu ar būsi suprastas?

– Visi užrašai ten ispanų kalba, o su vietiniais taip pat reikėtų kalbėtis ispaniškai. Angliškai gal kas ir supranta, bet tokių tikrai labai nedaug. Viešbučio personalas ir oro uoste tikrai kalbės angliškai. Taksistas gali nekalbėti.

– Kokie žmonės Venesueloje?

– Šiltesni nei lietuviai. Tiesa, šalis pasidalijusi į „protingus“arba turtingesnius ir skurdžiai gyvenančius. Jei matėte filmuose San Paulo lūšnynus, tai Karakase išvysite tokius pačius. Nusikalstamumas Venesueloje – pagrindinis iššūkis.

– Ko reikia saugotis?

– Stengtis neslampinėti gatvėmis tamsiu paros metu. Esu matęs vaizdo įrašų, kaip puikiai apšviestoje viešoje vietoje šaudoma. Irake smurtinių mirčių penkiskart mažiau nei Venesueloje. Jei kas nors pasiūlytų olimpinį atrankos turnyrą rengti Irake, tai ne vienas pasukiotų pirštu prie smilkinio, o Venesueloje – viskas gerai? Tai baisiausias ir aktualiausas dalykas, nors kiek buvau, pats niekada šūvių negirdėjau, viską sužinodavau iš spaudos. Dar statistikos – vien per šių metų sausį – virš tūkstančio „nabašnikų“.

– Koks gresia pavojus turistams?

– Būti apiplėštam. Ir į lietuvį žiūrės kaip į baltą žmogų su pinigais. Populiarus „ekspresinis grobimas“ – tokia sąvoka atsirado. Žmogus pagrobiamas, vežiojamas po skirtingus bankomatus ir paimama iš sąskaitos viską, ką anas turi. Po kelių valandų jį tiesiog išmeta. Tokie dalykai paprastai nepatenka į statistiką, nes oficiali valdžia neviešina tokių nusikaltimų.

– Lietuvių sirgaliai mėgsta pasilinksminti. Ar naktinės pramogos – tabu?

– Jei nori būti ramūs dėl savo kailio, reikėtų susilaikyti nuo tokios „laisvės“. Nebent turi patikimus draugus, kurie nuveš į saugią vietą ir parsiveš. Taksi – ne visada taksi. Kartais gali nuvežti ten, kur tikrai neprašei. Slidus reikalas.

Kalbant apie linksmesnį gyvenimą – alkoholis ne visada parduodamas. Sekmadienį – iki 14 val., o per šventes apskritai neparduodamas. Prekybos centruose populiarios greito maisto užeigos. Ten galima nebrangiai ir sočiai pavalgyti. Man užtekdavo vien vadinamojo antro patiekalo už maždaug 15 litų. Yra daug picerijų, „macdonaldų“, grilių. Ten alkoholio nerasite – tik gaivieji gėrimai.

– Kokio alaus galima rasti Karakase?

– Buteliuose dažniausiai. Užsienietiškų sunkiai rasite, bet yra vietinių. Keista, bet vairuoti galima išgėrus, nes oficialiai baudų už tam tikrą promilių skaičių nenumatyta. Tiesa, venesualiečiai alkoholio beveik nevartoja. Oficialus suvartojimas – perpus mažesnis nei Lietuvoje, galbūt todėl jų gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė. Jei pamatai geriantį ar išgėrusį – dažniausiai rusas. Jie H. Chavezo draugai, turi daug projektų, tai jų nemažai ten.

– Ką galite pasakyti apie klimatą?

– Daugiau nei 30 laipsnių ir dažnos liūtys. Pastarosios – kaip siena. Dėl to ir nuošliaužų atsiranda. Jeigu norite laiku suspėti į sporto salę – yra moto taksi. Jis nuveš greičiau ir kamščiuose taip nestrigs. Tačiau jei liūtys – palenda po tiltais ir laukia. Pirmomis dienomis gal sunkiau, tačiau adaptuojiesi. Nuo Lietuvos laikas skiriasi 6,5 val.

– Ar ten populiarus krepšinis?

– Beisbolas ir dar kartą beisbolas. Antroje vietoje autosportas, nes kiekvienas venesualietis – „lenktynininkas“. Toliau – tarptautinis ir vietinis futbolas, o krepšinis – penkoje ar šeštoje vietoje.

– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Siūlyčiau vengti veltis į politinius ginčus su vietiniais, nes šalis pasidalijusi – vieni prieš dabartinę valdžią, o kita dalis dėl jos pasiruošusi žudytis. Dabar ten statomas socializmas. Lozungai, plakatai, šūkiai „vykime amerikiečius“ kiekviename žingsnyje.

Išskrendant reikia pasilikti kelis šimtus bolivarus, nes oro uosto mokesčiai renkami tiesiogiai vietoje. Keleiviai labai tikriami išskrendant namo. Po patikrinimo gali nuvesti dar kartą į bagažo skyrių ir ten dar kartą iščiupinėti, išdraskyti tavo daktus. Tai daro neribotas teises turinti nacionalinė gvardija. Kai nuveda į krovinių skyrių ir klausinėja ispaniškai, nelabai jauku.

„„Ilgoji pertrauka“: įtakingiausių Lietuvos krepšinio asmenų „Top 15“: krepšininkai, esami ir buvę treneriai, funkcionieriai, klubų vadovai, agentai ir net podkasteriai.