R.Šmito pamaina: kodėl „Žalgiris“ patikėjo A.Smailagičiumi? (136)

Kauno „Žalgirio“ komanda paskelbė apie dar vieną papildymą – Alenas Smailagičius prisijungė prie šalies vicečempionų.

Serbai „Žalgiryje“ matyti ne viename sezone – daugiausiai jų buvo aukštaūgiai kaip Vladimiras Štimacas, Bobanas Marjanovičius ar Milovanas Rakovičius, bet puikiai pamename ir Vasiliję Micičių. Šįkart dar vienas aukštaūgis ir apie jį – portalo Krepsinis.net parengtame straipsnyje.

Iškart reikia pradėti nuo to dalyko, apie kurį daugiausiai kalbama – A.Smailagičius atvyko pakeisti Rolandą Šmitą. Apie tai pasakė ir „Žalgirio“ skautas Erikas Kirvelaitis, kuris lygino šiuo du žaidėjus.

„Tai, išties, yra labai panašūs žaidėjai,. Alenas – labai perspektyvus žaidėjas. Galbūt net tą patį prieš porą metų kalbėjome ir apie Rolandą. Lygiai tą patį dabar kalbame apie Aleną. Jis – perspektyvus „ketvirtas–penktas“ numeris. Tokių žaidėjų rinkoje nėra daug. Smailagičius neturėjo didelio vaidmens „Partizan“ klube, kaip ir savo laiku Šmitas „Barcelona“ gretose. Alenas neturėjo daug galimybių atsiskleisti prie didelių vardų. Džiaugiamės, kad jis čia. Jis yra superkovingas žaidėjas. Labai motyvuotas įrodyti, kad yra vertas daugiau nei turėjo iki šiol“, – rašoma Zalgiris.lt svetainėje.

Čia iškart pradėti reikia nuo to, kad R.Šmitas žaidė Eurolygos finalo ketverto komandoje, o ne 11-tame Eurolygos klube, kuris vietiniame fronte neturėjo šansų prieš 16-ą Eurolygos ekipą, todėl vasarą išvaikė visus žaidėjus ir rengiasi kardinalioms permainoms. Lyginti Šarūno Jasikevičiaus Barselonos „Barcelona“ ir dabartinę „Partizan“ – tikrai negalima. Statistika žaidėjų panaši, bet tai visiškai kitokio kalibro komandos.

Žinoma, kad reikia pridėti, jog „Partizan“ bandė išsaugoti A.Smailagičių, bet klausimas lieka atviras, ar dėl turimo serbiško paso, ar dėl įgūdžių, kadangi vietinių žaidėjų dabar komandai itin stinga po kelių išvykimų.

Kitas svarbus klausimas – kodėl Andrea Trinchieri prireikė panašaus plano žaidėjo? Juk italui atvykus R.Šmitas nukeliavo į Brady Maneko šešėlį. Ne kažkokio super žaidėjo, o B.Maneko, kuris finalo serijoje rinko minusinį naudingumą. Kodėl staiga A.Trinchieri nori sudėtyje turėti tokį krepšininką, kokio visiškai neišnaudojo pusę sezono „Žalgiryje“? Į šį klausimą atsakys tik laikas.

Į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) A.Smailagičius pateko 2019 m. naujokų biržoje pasirinktas 39-as. „Golden State Warriors“ du sezonai (29 mačai, 8 min., 3 tšk., 1,5 atk. kam. vid.) įsitvirtinti nepadėjo. Serbas buvo matomas, kaip žaidėjas, kuris būdamas tokio ūgio galėtų pataikyti iš toli, bet snaiperiu netapo net G lygoje, kur praleido daug laiko – 27,8 proc. (50/180) per tris sezonus. Per mažas centro pozicijai ir lanko saugojimui ir pernelyg prastas atletas sunkaus krašto puolėjo pozicijai – toks NBA skautų verdiktas apie šį žaidėją.

Per tris sezonus „Partizan“ komandoje A.Smailagičius svarbesnio vaidmens neišsikovojo – Željko Obradovičius jam skyrė 11 minučių pirmajame ir 16 – antrajame sezone Eurolygoje. Sezono apibendrinimą dariusi Serbijos žiniasklaida pažymėjo, kad A.Smailagičius būtų rungtyniavęs ir mažiau, bet jo vidurkį gerokai padidino pirmi 7 turai, kol nebuvo atvykęs Bruno Caboclo. Vėliau Franko Kaminsky nestabilus vaidmuo irgi turėjo įtakos serbo minutėms ant parketo, nes amerikietis tai pradėdavo dvikovas startiniame penketuke, tai apskritai būdavo nustumiamas į rotacijos paraštes.

Puolime A.Smailagičius tikrai gali pasiūlyti platų arsenalą – geba pats prasiveržti nuo tritaškio ir įkrauti kamuolį iš viršaus, solidžiai žaidžia nugara į krepšį, pataiko vidutinius metimus ir dar tritaškius. Tiesa, pastarasis aspektas buvo naudojamas labai retai – tik 26 išmesti tritaškiai per 31 Eurolygos mačą. Tokia maža imtis su 46,2 proc. pataikymu iškreipia bendrą paveikslą, kadangi A.Smailagičius tikrai nėra elitinis snaiperis. Adrijos pirmenybėse 14 iš 46 (30,4 proc.) turbūt yra arčiau realybės esantis skaičius.

Ž.Obradovičiaus schemose daugiau kaip centras naudotas žaidėjas dažniausiai žaisdavo „du prieš du“ arba bandydavo įmesti metimą iš statinės padėties. Gera energija kovojant dėl kamuolių puolime leido susirinkti ir taškų po netikslių komandos draugų metimų. Reikėtų dar pažymėti, kad pagal kūno dydį tikrai yra koordinuotas žaidėjas, kuris turi galimybes sėkmingai bėgti į greitas atakas, jeigu tik tokia situacija susiklosto.

Bendrai A.Smailagičius nėra kovoje dėl kamuolių – per 16 minučių Eurolygoje nusiimti po 2,2 kamuolio yra kuklus skaičius, bet įprastai yra vertinamas kaip vidutinis kovotojas dėl kamuolių. Taip pat A.Smailagičius pasižymi ir geromis užtvaromis, kurios sukuria komandos draugams erdvės metimams.

Didžiausias skirtumas tarp serbo ir latvio yra tas, kad latvis gynyboje buvo solidesnis žaidėjas ir gebantis atlaikyti didesnį kontaktą. A.Smailagičius yra lengviau pastūmiamas ir lėtesnių kojų, kas gali tapti problema susikeitimų gynyboje, kai tenka bandyti atstovėti prieš gynėjus.

Gynyboje protingai užsiimamos padėtys, gebėjimas gerai išnaudoti savo kūną, o aktyvios ir ilgos rankos leidžia gerai uždaryti perdavimų linijas arba gerokai pasunkti situacijas, kai norima kamuolį pristatyti į tam tikras aikštelės vietas.

A.Smailagičius gali tapti „Žalgirio“ arenoje susirinkusių sirgalių numylėtiniu, kadangi geba galingai dėti iš viršaus nepaisydamas kelių varžovų šalia, yra pakankamai emocingas ir kartais atrodo, kad praradęs baimės jausmą, kai tiesiog lipama oponentams per galvas.

Tikėtis kažkokio didelio proveržio statistikos prasme iš A.Smailagičiaus tikėtis nereikėtų. Atskirose rungtynėse jis gali įmesti 3 tritaškius iš 3 prieš lėtą vidurio puolėją kaip Walterį Tavaresą, bet jau kitame mače jis per keturias atakas gauna tris pražangas ir sėda ant suolo labai ilgam. Panašūs įpročiai nedingo net per tris sezonus „Partizan“ gretose, nors Ž.Obradovičius ne kartą į veidą rėkė, ką reikėtų daryti kitaip.

Tokio tipo aukštų žaidėjų Eurolygoje ir apskritai Europos rinkoje nėra daug, todėl „Žalgirio“ noras pasikviesti A.Smailagičių yra labai suprantamas ir aiškus, bet kyla didelių klausimų, ar šis serbas savo rezultatais gali duoti daug naudos komandai. Akivaizdu, kad rugpjūtį 24-ąjį gimtadienį minėsiantis žaidėjas yra dar pakankamai jaunas, kovingas ir labai motyvuotas parodyti save svetur, tačiau ne viskas gyvenime pavyksta tik grindžiant gerais norais. 

Labai didelis klausimas, kas kitą sezoną „Žalgiryje“ „darys žaidimą“. Kol kas Deividas Sirvydis yra jaunas lietuvis su potencialu, Mattas Mitchellas yra „vaidmens žaidėjas“, A.Smailagičius – labai panašu į tą žaidėją, kuris irgi nebus vedantis komandoje. Pridėkime priekinėje linijoje Lauryną Birutą ir B.Maneką. Čia aiškiai vietoje Kevarriuso Hayeso reikia gero centro, kitaip šita priekinė linija bus kelianti labai daug abejonių.

Toliau – kas pakeis Keenaną Evansą, ar Sylvainas Francisco yra tas numatomas lyderis, o gal bus du gynėjai? Tik nuo to galima bus nupiešti tikslesnį paveikslą, bet šiuo metu „Žalgiris“ įsigijo tris žaidėjus su potencialu, bet labai neaiškiomis galimybėmis būtent kitame sezone, kur reikės geresnio rezultato nei 14 vieta.

„Ilgoji pertrauka“: kiek uždirba rinktinėje natūralizuoti žaidėjai, Jonesas „Žalgiriui“, Kuzminsko ateitis, „Šiaulių“ pastangos rinkoje, „Lietkabelio“ įžaidėjas, „Pieno žvaigždžių“ kandidatas į vyr. trenerius, LKL komentatoriai ir kodėl futbolininkai atviresni už krepšininkus